Rytietiški šokiai

SHAMADAN – شمعدان

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egiptiečių tarmėje šio stiliaus pavadinimas skamba kaip - عواله -AWALEM (avalem). Pilnas pavadinimas – رقص الشمعدان – RAQS AL SHAMADAN (raks al šamadan) – šokis su žvakide. Nuo seno šis šokis Egipte šokamas vestuvėse, kai šokėja, nešanti ant galvos didelę išraižytą žvakidę, apšviečia jauniesiems kelią į laimingą vedybinį gyvenimą. Stulbina atskirų, vienas nuo kito izoliuotų, klubų, krūtinės judesių ir lengvo, minkšto žingsnio menas – juk žvakidė negali judėti. Atliekant šį šokį reikia labai apgalvoti kostiumo dizainą , kad jo nepadegti ir nesugadinti lašančiu vašku. Tradicinis šio stiliaus kostiumas – plačios kelnės ir trumpa palaidinė ar liemenėlė arba ilga suknelė su priglundančiu viršumi ir plačia apačia. Žvakidė – tai Shafikos, egiptiečių šokėjos gyvenančios XIX amžiuje, atradimas. Iki tol žvakes eidami prieš jaunuosius vestuvėse nešė vaikai, tai simbolizuodavo, kad vaikai tai ateitis, o žvakės – šviesa į ateitį.

RAQS SHARQI – رقص شرقي – ORIENTAL BELLY DANCE

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

RAQS SHARQI (raks šarki) kitaip vadinamas BELLY DANCE, kas pažodžiui iš anglų kalbos reiškia „pilvo šokis“. Bet tai nėra teisinga, nes žodis „SHARQI“ apibūdina kūno dalį, kuri yra nuo bambos iki klubų. Taigi, neradę tinkamo atitikmens anglai pritaikė artimiausia atitikmenį – „BELLY“. Viena iš daugelio versijų, kodėl šis šokis vadinamas būtent taip, aiškina, jog „BELLY“ tai žodžio „BALADI“, reiškiančio „gimtinė“, „gimtasis miestas“, atmaina. Beje, didžiąją dalį šio stiliaus šokių elementų sudaro „BALADI“ stiliaus elementai, bet jame galima rasti ir kitų stilių judesius bei ritmus. Vienu žodžiu, galima sakyti, jog RAQS SHARQI tai daugelio egiptietiško folkloro stilių mišinys.

FARAONIC DANCE – رقص فرعوني

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš septinis tūkstančius metų egiptiečiai jau mokėjo šokti, ir tai galima pamatyti jų freskose bei ant šventyklų sienų. „Iki šiol mes nežinome, kaip šoko senovės egiptiečiai, bet mes galime numatyti kaip jie pradėdavo šokio frazę ir kaip ją užbaigdavo. Mes kuriame judesius bei judesių junginius semdamiesi įkvėpimo iš to, ką pamatėme senovės freskose, naudodami šių laikų egiptiečių choreografų vaizduotę.“ (iš Nabil Mabrouk „Dance in Egypt“ – žinomo choreografo ir rytietiško šokio istorijos dėstytojo – knygos).