Prisipažinimo meilėje žodžiai

Susėskim dviese ir suglauskim skruostus,
ir tyliai, tyliai pasiguoskim viens kito rankose širdis sudėję…
Jei ilgai žiūrėsi į jūrą, atrasi savyje ilgesį ir mintis apie vienatvę. Ir apie tai, kad nesi vienišas.
Kaip traukia paukštį skristi vis į aukštį,
kaip traukia saulė medį remt pasaulį,
taip trauki tu mane, kaip žvirblį kamine,
sušilti ir prie tavo rankų prisiglausti.
Aš laisvę savo skandinau tavų akių gelmėj beribėj.
Ne jūra ten – ten tik vanduo bespalvis atspindi tavo mėlynas akis.
Ne, aš netyliu, aš tik leidžiu vėjui nunešti tau manas slaptas viltis.
Aš laisvas vėjas, jūra – tu. Baltom žuvėdrom meilė mūsų gimsta…
Nuskandinau aš meilę tau raudono vyno taurėje bedugnėj.
Ištark tik vieną žodį tyliai ir būsiu tavo amžinai.
Kol suradau tave – išmėčiau ir protą, ir plaučius, ir skrandį, ir akis.
Gyventi be tavęs nebegalėčiau. Nebent sustotų man širdis…
Jei aš būčiau ramunėlė, pavydėtų visos gėlės kai manim tu meilę burtum.
Aš tau atversiu savo širdį, jei meile dėt ten pažadėsi…
Širdy turėsiu tik tave ir tik tave kasdien mylėsiu.
O iš minčių apie tave kasnakt danguj žvaigždes sudėsiu.
Pasaulį laiko trys drambliai. Ar trys vėžliai… Nepamenu, brangusis…
Pasaulį mano laiko žodžiai trys: “Geidžiu” ir “Myliu”, ir “Svajoju”…
Sugauti vėjo negaliu, pasiekt žvaigždžių tau nepajėgiu,
bet sušnibždu kad taip myliu tą tylą kai mes sėdim dviese.
Pažvelk, paliesk, ištieski ranką ir būki visados šalia. Šalia širdies…