Priklausomybė nuo interneto
| | |

Priklausomybė nuo interneto

Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja. Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką. Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.

Kai internetas tampa žalingu įpročiu
| | |

Kai internetas tampa žalingu įpročiu

Internetinių puslapių ir paslaugų gausa vilioja įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones. Jie ne tik domisi naujienomis, bet ir aktyviai dalyvauja pokalbių svetainėse, pažinčių puslapiuose, žaidžia įvairius žaidimus, leidžia pinigus elektroninėse parduotuvėse ar didelius laimėjimus siūlančiuose loterijų puslapiuose. Deja, dažnai nesuvokiama, kad liguistas potraukis naudotis internetu gali būti žalingas ir net vadinamas nauja šio amžiaus liga, galinčia sukelti itin rimtų pasekmių. Dažnas naudojimasis internetu gali turėti įtakos žmogaus psichologinei ir fizinei sveikatai. Vertėtų susirūpinti, jeigu kasdien jaučiamas noras įsijungti internetą, jame ieškoma paguodos, paramos, nuolat kuriami įvairūs virtualūs charakteriai, savo pasakojimais, mintimis mėginama sukelti aplinkinių reakciją. Priklausomybė nuo interneto gali paveikti žmogaus dvasinę būklę, jis tampa irzlus, pasireiškia depresijos požymių. Kartais pamirštami aplinkiniai, nepaisoma savo poreikių, o vaikus itin žalingai veikia ir vilioja smurtinė, pornografinė ar narkomaniją skatinanti informacija, sektų internetiniai puslapiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Irma Mockienė šią priklausomybę apibūdino kaip potraukio naudotis internetu valdymo sutrikimą, kai vartotojas pradeda jausti kliniškai reikšmingus pokyčius, pasireiškiančius tam tikrais simptomais ir trunkančiais ne mažiau kaip vienerius metus.

Priklausomybė nuo „Facebook“ vyrus kankina mažiau nei moteris
| | |

Priklausomybė nuo „Facebook“ vyrus kankina mažiau nei moteris

Socialiniai tinklai žmonėms vis dažniau sukelia nerimą, o vartotojai jaučia pastovų spaudimą, kad nuolat privalo būti prisijungę. Pasak „Cenovis Chill Pill Survey” atliktos apklausos, kurios metu buvo apklausti 420 vyresnių nei 18 metų Australijos gyventojų, 63 procentai respondentų mano, kad socialiniai tinklalapiai sukelia stresą. Iš jų maždaug trečdalis (37 %) apklaustųjų teigia, jog jaučia nuolatinį spaudimą, kad turėtų būti prisijungę, o 35 procentai mano, kad jų bičiuliai laukia, kad jie atsakys į jų žinutę nieko nelaukdami. Trylika procentų stresu besiskundžiančių apklausos dalyvių prisipažįsta jaučiantys nerimą, kad turi kasdien atnaujinti savo profilį. Latrobo universiteto teisės studentė Nikkita Venville sako, kad iš tyrimo išvadų atpažįsta save: „Jaučiu šiokį tokį spaudimą, kad įrašai mano profilyje būtų juokingi, o juos skaitantys spaustų „Patinka” mygtuką”. N. Venville sako, kad „numirtų”, jei negalėtų reguliariai tikrintis ir atsakinėti į žinutes „Facebook”. Tyrimu buvo nustatyta, kad moterys jaučia didesnį stresą – 69 procentai dailiosios lyties atstovių jaučia, kad privalo sukurti įdomius statuso atnaujinimus, o tarp vyrų tuo „skundžiasi” tik 39 procentai.

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…
| | | |

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…

Jūs esate priklausomas nuo Facebook jeigu: Draugystė su mergina oficialiai įsigalioja tik pakeitus statusą Facebook’e. Tikrinate savo profilį kas valandą bent po kartą. Jūs fotografuojate žmones tik todėl, kad galėtumėte vėliau juos “užtaginti” Facebook’e. Jūs esate vienas iš nedaugelio žmonių, kuris naudojasi Facebook’o chatu. Jūs siūlote (labiau panašu į reikalavimą) draugams palikti One.lt ir registruotis Facebook’e. Jūs turite Facebook’o draugų, kurių net niekada nesate matęs. Jums patinka būti “bakstelėtam”, o dar labiau patinka pačiam “bakstelėti”. Žodžio “bakstelėti” jūs nebelaikote kažkokiu fiziniu kontaktu. Facebook’e jūs dalinatės savo sapnais. Paskutinė jūsų mergina metė jus parašydama tai ant jūsų sienos. Paskutinį kartą bendravote su mama, kai ji jus pasveikino su gimtadieniu Facebook’o sienoje. Facebook’as yra pradinis puslapis jūsų naršyklėje. Jūs “palaikinate” šį įrašą.

Apie facebook’o priklausomybę
| | | |

Apie facebook’o priklausomybę

O jeigu rimtai, tai pradedu galvot, kad gal visai protinga būtų iš ten išsiregistruot. Aišku, pats facebookas yra gan smagus ir truputį keliantis priklausomybę dalykas. Bet kita vertus, tai anksčiau žmonėms reikėdavo samdyt privačius seklius, o dabar užtenka vidutiniškai mokėt naudotis internetu ir tu jau žinai apie žmogų praktiškai viską. O kadangi yra tokių žmonių, kurie nenorėčiau, kad kanors apie mane žinotų (išskyrus tai, kad jei pasitaikys proga, tai pasistengsiu apkartint jiems gyvenimą, kaip jie kažkada padarė man), tai mane kiek neramina ta mintis, kad jie iš kieno nors kito profilio gali peržiūrinėt praktiškai visą mano gyvenimą. Aišku, galima išsitrint daugumą nuotraukų, nieko nerašyt, nespaust ant jokių renginių, kad dalyvausi, bet tai kam tada reikia iš viso to facebooko, jeigu juo nesinaudoji pagal paskirtį… Ir iš viso, anksčiau buvo visokie one’iukai ir pažintys, bet tokio populiaraus ir tiek laiko suėdančio socialinio tinklapio tai tikrai nebuvo. Nežinau, kaip jums, bet man, kaip senamadiškai konservatyviai davatkai, kažkaip labiau patinka naujas pažintis megzt ir senas palaikyt realiai, o ne per internetą.

Facebook’o žaidimai ir mirtis
| | | |

Facebook’o žaidimai ir mirtis

Skaitytoją reikia suintriguoti pavadinimu. Tada padidėja tikimybė, kad tavo straipsnį perskaitys. Žemiau rašysiu apie populiarųjį Facebook’ą ir jo žaidimus. O mirtis į straipsnį pateks per apmąstymus apie viso to prasmę. Facebook’ą išbandžiau pakankamai neseniai – praeitų metų pabaigoje. Iš karto puoliau žaisti. Iš pradžių virtualų zoologijos sodą kūriau (Zoo World), paskui persimečiau į mafijos karus (Mafia Wars), tada atradau fermą (FarmVille) ir lobių paieškas (Treasure Madness). Po truputį žaidimai prarado savo žavesį ir paskutiniu metu likau tik prie vangoko braškių auginimo fermoje. Per tą kelių mėnesių laikotarpį spėjo įsijungti ir mano psichologinis išsilavinimas bei perduoti į sąmonę kelias vertingas įžvalgas apie tai, kodėl ne tik aš, bet ir kiti žmonės gali žaisti šiuos žaidimus. Tad, pirmiausia apie jas. Pamenate tamagochius? Tokį elektroninį prietaisiuką, kurį galėdavai nešiotis kaip raktų pakabuką. Mažam ekranėlyje vaikščiodavo mažytis dinozauras. Jį reikėdavo maitinti, prausti, migdyti. Jei pamiršdavai tai padaryti laiku… dinozauras mirdavo. Iš principo didelė dalis Facebook’o žaidimų vadovaujasi tuo pačiu dėsniu: pamirši nuimti braškių derlių – jos supus, pamirši pamaitinti naujagimį zoologijos sode – jis susirgs. Apeliuojama į mūsų gebėjimą rūpintis. Juk tas, kuris rūpinasi kitu, yra geras žmogus (Motina Teresė). Juk rūpestis – tai meilė, o mylėti yra labai gražu. Keisčiausia, kad žmogui rūpi ne tik gyvasis pasaulis.