Egzistuoja meilė tik iš pirmo žvilgsnio
Rašytoja Nijolė Kepenienė visada norėjo tapti aktore. Vilniuje baigusi vidurinę mokyklą, ji atvažiavo studijuoti režisūros į tuometinę Klaipėdos konservatoriją. Tačiau, paragavusi laisvės skonio, apleido mokslus ir jau po pirmo kurso turėjo atsisveikinti su studijomis uostamiestyje. Tada sugrįžo į sostinę ir studijavo lietuvių kalbą, nors, kad taps rašytoja, dar nežinojo. Savo įkvėpėja Nijolė drąsiai gali vadinti antrąją dukrą – Akvilę. Šiai nepatiko skaitomos knygelės ir mažylė vis prašė pasekti pasaką apie šalia esančius daiktus – stalą, kėdes, kilimą. Tada Nijolė ir pajuto, kad kiekvienas daiktas – gyvas, turi savo charakterį ir gali papasakoti savą istoriją. Taip 1991 metais gimė moters pirmoji pasakų knygelė vaikams “Labanakt!”. Rašymas moteriai tapo savotišku žaidimu. Ji pradėjo rašyti ne tik pasakas, bet ir eiles, romanus. Kartą, kai ji dėstė būsimiems kepėjams profesinėje technikos mokykloje lietuvių kalbą, šie paprašė parašyti ką nors ne vaikams, bet jų amžiaus jaunuoliams. Tada šviesą išvydo romanas “Užmiršk mane“. Dabar rašytojos bagaže jau keturiolika knygų. Mėgstamiausias jos kūrinys – pasakų knygelė “Džiovintas debesėlis“, kurią puošė tuomet keturmetės dukrytės Šarūnės iliustracijos. Moteris prisipažįsta, kad rašymas tapo savotišku gyvenimo būdu. Ji rašo visur ir visada, jei ne ant popieriaus, tai mintyse. Net naktimis kartais sapnuoja savo romanų siužetų posūkius. Nijolė jau įprato visada nešiotis blonknotėlį ir parkerį.