Įveikti liūdesį
| |

Įveikti liūdesį

Leidykla „Naujasis lankas” išleido Vlado Vaitkevičiaus eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės”*. Žinomo poeto kūrybos sutelktinėje skaitytojui pateikiami geriausi eilėraščiai iš visų penkių rinkinių: „Medžiai prie namų” (1982), „Horizontas be širmos” (1991), „Aš toks esu” (1995), „Viltis visada vieniša” (1996) ir „Kasdien trumpėjantys eilėraščiai” (2000). Knygą iliustravo dailininkė Džiuljeta Raminta Čebatoraitė. Ko tikėtis skaitytojui, kuris pirmą kartą susitiks su V. Vaitkevičiaus poezija? Knygos redaktorius Alfas Pakėnas, pristatydamas V. Vaitkevičių kaip skaudžios raiškos poetą – tradicionalistą, rašo: autorius „…sunkiai gyveno, sunkiai kūrė, sunkiai ieškojo žodžio, eilutės, eilėraščio, vėliau sunkiai leido knygas (…). Ir visada poezija Vladui buvo tarsi liturgija, likimas – visas gyvenimas.” Pacituosiu paskutinį knygos eilėraštį „Išmokyk”: „Išmokyk džiaugtis liūdną mano širdį, / išmokyki akis ilgai grožėtis / ir leisk į tirštą rūką nusiirti, / kai vieniša, kai neturiu kur dėtis…” (p. 200). Šios eilutės taikliai nusako V. Vaitkevičiaus poezijos ištakas ir jos tekėjimo kryptis. Būtent taip ir reikėtų kalbėti: V. Vaitkevičiaus poezijoje sutinkame nežmoniškai, nepaguodžiamai, neapsakomai liūdną širdį; nors poetas ne kartą įvardija įvairias savo liūdesio priežastis, mano galva, pagrindinė priežastis yra vienintelė: šitas gyvenimas jam apskritai tarsi tremtis, kuri betgi tokia brangi…

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį
| |

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį

Mokslininkų tyrinėjimai įrodė, jog nuotaiką galima pataisyti ne tik kvapų ar garsų terapija, bet ir pakeitus kai kuriuos savo mitybos įpročius. Nedideli dienos raciono pakeitimai gali išvaduoti jus iš šaltuoju metų laiku apimančio liūdesio depresijos ir praskaidrinti slogią nuotaiką. Niekam ne paslaptis, kad taisyklinga mityba yra sveikatos ir energijos pagrindas. Sveika gyvensena gali išgelbėti nuo vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų negalavimų. Tačiau ilgą laiką niekas nesiryžo tvirtai atsakyti, ar maistas gali veikti mūsų nuotaiką, nervų sistemą. Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad tam tikri produktai veikia mūsų savijautą: jei tinkamai maitinamės, mažesnė tikimybė, kad mus apniks depresinė nuotaika, liūdesys. Viena iš didžiausių labdaringų psichikos sveikatos organizacijų „Maind” jau ne pirmus metus atlieka panašius tyrimus ir teigia, jog net mažiausi pakeitimai žmogaus valgiaraštyje gali gerokai paveikti jo psichinę sveikatą, o tinkamai parinkti produktai gana greitai pataisyti žmogaus nuotaiką. Taigi, jei tamsiomis dienomis ir ilgais rudens vakarais jums liūdna, padėti gali paprasčiausias maistas – skanūs ir naudingi patiekalai. Maistingosios medžiagos, esančios kai kuriuose produktuose, aprūpina mūsų smegenis elementais, galinčiais pakeisti nuotaiką. Ypač mums padeda hormonai endorfinai: serotoninas ir noradrenalinas. Ne veltui jie vadinami „laimės hormonais”.

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties
| |

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties

Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi! Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių. Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo. Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt. Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai. Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai.