Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties
Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi! Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių. Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo. Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt. Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai. Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai.