Laivyba

Uosto kapitonas Šrėderis XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo labai gerbiamas ir plačiai žinomas žmogus. Jis pasižymėjo ne tik kaip gabus ir labai stiprus bei drąsus jūrininkas, laivybos uoste tvarkytojas, bet ir kaip garsiausias Baltijos jūroje nelaimes patyrusių laivų įgulų gelbėtojas. Per 23 Klaipėdoje praleistus metus, dažnai rizikuodamas gyvybe ir be jokio atlygio, jis buvo išgelbėjęs daugiau kaip 800 žmonių. Per 6 paras po audros buvo atrasta tik 11 žuvusių: 1 pirklys, Klaipėdos uosto ir sudužusio burlaivio kapitonas Lycas (Liez), 4 jūrininkai, 1 laivo junga, 2 laivo darbininkai, 1 Karklininkų kaimo ūkininkas. Lietuvos pajūryje tai buvo pati didžiausia iki šiol žinoma ir su laivyba susijusi nelaimė, nusinešusi daugiausia žmonių gyvybių.

Premjerui Algirdui Brazauskui praėjusią vasarą pažeidus plaukiojimo Minijos upe taisykles ir Aplinkos ministerijai pagaliau atkreipus dėmesį į ne kartą opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovų išsakytus priekaištus dėl nepagrįstų biurokratinių laivybos ribojimų vidaus vandenyse, parlamentaras Virginijus Martišauskas siūlo Seimui panaikinti apribojimus, trukdančius laivybos ir vandens turizmo plėtrai. Šiandien Seimas pradės svarstyti V.Martišausko parengtas Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siūloma panaikinti vandens naudojimo leidimus laivybai vandens telkiniuose. Pasak Seimo nario, pritarus tokiam siūlymui, vietoj šiuo metu aplinkos ministrui suteiktos teisės reglamentuoti vandens naudojimo leidimų išdavimo tvarką, jam būtų suteikta teisė nustatyti vandens telkinių, kuriuose plaukioti draudžiama, sąrašą, tokių draudimų galiojimo laikotarpius bei asmenų, kuriems tokie draudimai netaikomi, kategorijas.

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje vis labiau didėja antropogeninė apkrova - intensyvėja laivyba, jūroje vykdomas dampingas, rekonstruojamas valstybinis jūrų uostas, veikia Būtingės naftos terminalas, jūros dugne tiesiami nauji vamzdynai ir kabeliai, akvatorijoje planuojamos galimos naftos telkinių paieškos ir panašiai. Pastaraisiais metais pastebimai paaštrėjo problemos, susijusios ir su Baltijos jūros Lietuvos krantų būkle. Viena vertus, tai nulemia gamtiniai veiksniai (pvz., stipresni štormai ir intensyvesnis pakrantės smėlio plovimas), kita vertus - minėta aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (terminalų statyba ir rekonstravimas, Klaipėdos uosto gilinimas, poilsio industrijos plėtra ir pan.), vis labiau veikianti šią ekologiniu požiūriu jautrią zoną.

Jūros greitkeliai gali būti viena iš tokių projektų įgyvendinimo sričių. Lietuva pritaria trumpo nuotolio laivybos koncepcijai, išdėstytai. Europos Sąjungos 2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje - trumpo nuotolio laivyba turi remtis atskirų transportavimo proceso dalyvių bendradarbiavimo stiprinimu, šiuolaikinių informacinių technologijų diegimu, perėjimu į integruotų logistikos grandinių naudojimą. Lietuva jūros greitkelius laiko vežimų jūra transporto koridoriumi tarp mažiausiai dviejų Europos pakrančių ekonominių zonų. Šios koncepcijos sėkmingo įgyvendinimo vardan, Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, reikėtų užtikrinti gerą tokių uostų susisiekimą su kitomis transporto rūšimis, plėtoti jų vidinę infrastruktūrą, supaprastinti valstybių sienų kirtimo procedūras bei diegti šiuolaikines laivų eismo valdymo sistemas, užtikrinant reguliarius vežimus jūra.

Seimo narys Virginijus Martišauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą siūlydamas nedelsiant panaikinti jo įsakymu nustatytas nepagrįstai vandens telkinių naudojimą laivybai varžančias nuostatas. Įsakymu nustatyta Leidimų plaukioti mažosiomis plaukiojimo priemonėmis vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarka vertinama, kaip prieštaraujanti įstatymams, neatitinkanti Vyriausybės programos, skatinanti valdininkų savivalę ir žlugdanti vandens turizmo plėtros galimybes Nemuno deltoje. Rašte piktinamasi nuostata, kad leidimai plaukioti Nemuno deltoje bus išduodami tik Klaipėdos regiono aplinko apsaugos departamente ir tik po to, kai bus gautas vietos savivaldybės bei valstybinio parko direkcijos pritarimą. Tai, kad asmuo norintis įplaukti į Nemuno deltos vandenis, prieš tai turi apsilankyti ne tik pas vietos valdininkus, bet ir vykti į už 50 km esančią Klaipėdą, vertinama, kaip niekuo nepagrįstas biurokratinių trukdymų kūrimas ir sąlygų piktnaudžiavimams sudarymas.