Žymusis Chablis vynas yra žinomas nuo senų laikų. Neaišku, kada buvo pasodinti pirmieji vynuogynai, tačiau aišku, kad žlungant Romos imperijai jie jau egzistavo. Šiuo imperijos žlugimo laikotarpiu vynuogynai buvo apleisti, tačiau 12a. juos atgaivino vienuoliai, kurie visame regione turėjo vynuogynų. Manoma, kad iš tų laikų atkeliavo ir Chardonnay vynuogių rūšis. 19a. vynas buvo suprastėjęs, nes 19a. pabaigoje pradėjo reikštis phyloxeros bakterija, naikinusi vynuogynus. Suradus būdą su ja kovoti, iškilo kitas sunkumas. Norėdami patenkinti labai padidėjusią šio vyno paklausą, gamintojai pradėjo gaminti prastesnį vyną. Dabar šis vynas turi gerą reputaciją visame pasaulyje. Chablis vyno pavadinimas kilęs nuo to paties vardo miesto, aplink kurį ir yra gaminamas šis subtilaus skonio baltasis vynas. Chablis vynuogynai užima
3500 ha plotą. Todėl Burgundijos vyno gamintojai dažnai turi įdėti nemažai darbo, gamindami vyną iš gan mažame dirbamos žemės plote esančių vynuogynų.
Taip pat juos neretai kankina vėlyvos gegužės mėnesio šalnos. Todėl kai kurie vyndariai pasitelkia į pagalbą šildytuvus, norėdami sušildyti orą.

Kokį vyną, šampaną pasirinkti? Tai iš tiesų nelengvas klausimas. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių butelių. Šampanas. Ar iš tikro geriame šampaną? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys vynų ekspertas Dominykas Velička. Vynų rūšys. Vynas yra raudonas, baltas, rožinis. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių rūšies. Šis gėrimas pagal kokybę skirstomas į rūšis. Skirtingų vynų negalima lyginti – svarbiausios konkretaus vyno savybės. Pietų vynai. Tai pirmojo laiptelio vynai. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausia. Savikaina maža. Pietų vynas geriamas valgant. Mūsų parduotuvėse šis gėrimas kainuoja nuo 7 iki 15 litų. Pasak pono Dominyko, į pietų vyną neįdedama daug darbo ir lėšų. Pietų vynas – masinis produktas. Jo esama įvairiausio. Perkant tokį vyną, reikėtų kreipti dėmesį ne į pavadinimą, etikečių blizgesį, butelio formą, o į skonį ir etikečių turinį. Iš etiketės sužinome, kokios rūšies vynas ir kur pagamintas. Ant pietų vyno butelių rašoma: itališkai “Vino de Tavolu”, ispaniškai “Vino de mesa”, prancūziškai “Vin de table”. Darant pietų vyną maišomos 3-5 rūšių vynuogės. Vienintelis reikalavimas: šis vynas turi būti iš vynuogių, o ne iš vaisių, uogų, daržovių.

UAB „Bennet Distributors“ pristato kompanijos „Delicato Family Vineyards“ vynus. Tai – vieninteliai Lietuvoje vynai iš Kalifornijos. Kompanija “Delicato Family Vineyards” du metus iš eilės, t.y. 2001 ir 2002 metais “International Wine & Spirit Competition” konkurse buvo įvertinta kaip geriausia JAV vyno gamintoja. Konkuruodama su daugiau kaip 3000 vynų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų iš viso pasaulio, per kelerius metus įvairiuose konkursuose „Delicato“ buvo apdovanota net 6 medaliais, tame tarpe – aukso medaliu už 1998 m. „Monterra Merlot“ vyną. „Tarptautinė aukštos kvalifikacijos „Delicato“ vyndarių komanda, pasitelkdama dešimtmečius kauptą patirtį, kuria ypatingo stiliaus ir įsimintinos kokybės vynus, kurie sulaukia apdovanojimų įvairiuose konkursuose.

Populiariausi Antikos laikų vynai buvo tiršti ir saldūs. Jie buvo gaminami iš džiovintų vynuogių (šiais laikais taip gaminamas vynas „Vin Santo”). Šiuolaikinio skonio vyno vartotojui tai gali atrodyti gana keistai, bet tuomet dažniausiai jie buvo geriami praskiesti jūros vandeniu. Žmogus, Ispanijos Rioja regiono vyndariams pristatęs vyno brandinimo medinėse talpose idėją, buvo Luciano de Murrieta. Apie šią naujovę jis sužinojo iš Prancūzijos Bordeaux regiono vyndarių. Iš Bilbao jis parsigabeno statinių savo vyno rūsiui. Iki tol vynas nebuvo laikomas ilgiau nei metus: nuėmus naują derlių, Riojos vyndariai likusį praeitų metų derliaus vyną paprasčiausiai išpildavo. Seniausias kultūrinių vynuogių sėklas archeologai rado dabartinės Gruzijos respublikos teritorijoje. Nustatyta, kad jos išlikę nuo 7000-5000 metų prieš Kristų. Laukinių vynuogių sėklų sankaupos, rastos Turkijoje, Sirijoje, Libane ir Jordanijoje, išlikę nuo 8000 metų prieš Kristų.

Baltasis vynas daromas iš baltųjų vynuogių, bet gali būti gaminamas ir iš ką tik surinktų nesumaigytų tamsiųjų vynuogių. Ką tik nuskintas vynuoges reikia atsargiai nugabenti į vyno daryklą, kad nenukentėtų jų kokybė. Prieš vynuoges maigant, kad išbėgtų sultys, ir vynuogių odelę paveikiant mielėmis, pašalinami koteliai ir kauliukai. Sumaigytos vynuogės perpumpuojamos į talpą mirkti kartu su odelėmis 12-48 val., kad išsiskirtų visas odelėse esantis skonis ir aromatas. Ką tik išbėgusios bei pirmojo spaudimo sultys yra šviežios ir pakankamai sodrios baltajam vynui gaminti.Jos paliekamos nusistovėti, galima jas ir filtruoti. Sultims nuskaidrėjus – kai nebėra jokių nuosėdų – prasideda rūgimas. Jis vyksta nerūdijančio plieno talpose arba ąžuolinėse statinaitėse. Šis procesas ilgesnis negu raudonojo vyno, tačiau temperatūra ir trukmė priklauso nuo vyno rūšies. Dauguma baltųjų vynų filtruojami ir nedelsiant išpilstomi į butelius.