Lietimui jautrūs ekranai naudojami viešose informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, priėję prie oro uoste stovinčio informacinio kiosko ir pirštu palietę ekrane matomą klausimą, netrukus vaizduoklyje pamatysite atsakymą. Panašūs ekranai naudojami kišeniniams kompiuteriams (palmtop) valdyti. Jie veikia panašiai kaip grafinės lentelės.
Grafinė lentelė (graphic tablet) yra patogi grafikos darbams, nes joje galima piešti kaip popieriuje, tik piešinys yra matomas vaizduoklio ekrane. Piešiama specialiu pieštuku. Lentelė duomenis apie pieštuko vietą ir prispaudimo jėgą perduoda kompiuteriui. Kompiuteris rodo lentelėje piešiamą liniją, kurios ryškumas priklauso nuo spaudimo. Piešiant galima nurodyti įvairius pieštuko parametrus, pavyzdžiui, spalvą, linijos storį, paversti pieštuką teptuku. Pieštuko vietai lentelėje nustatyti naudojami įvairūs būdai. Pavyzdžiui, po elektromagnetinės lentelės paviršiumi yra tankus laidininkų tinklelis (dešimtys laidininkų milimetre).
Žaidimams skirti valdymo pultai yra labai įvairūs. Paprastame pulte yra tik specializuotų mygtukų rinkinys, sudėtingame gali būti pagrindiniai automobilio, lėktuvo ar kito objekto valdymo įtaisai (pvz., vairas, akceleratorius). Kompiuteris su tokiu pultu gali būti naudojamas kaip treniruoklis, pavyzdžiui, vairuotojui ar lakūnui rengti.
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, vairasvirte patogu valdyti įvairius erdvėje, žemės paviršiuje ar vandenyje judančius objektus, liepti vykdyti įvairias komandas. Vairasvirtės rankena yra perjunginėjami keturi krypties jungikliai (diskretinė vairasvirte) arba valdomi potenciometrai (tolydinė vairasvirte). Palenkus diskretinės vairasvirtės rankeną į dešinę, ji įjungia dešinį jungiklį ir generuoja kodą, kuris stumia žymeklį vaizduoklio ekrane į dešinę, o palenkus rankeną įstrižai, ji įjungia du jungiklius ir stumia žymeklį įstrižai. Palenkus tolydinės vairasvirtės rankeną į dešinę arba į kairę, ji suka vieną potenciometrą, o palenkus į priekį arba atgal – kitą potenciometrą.
Valdymo rutulys – tai “apversta” pelė. Žymeklis ekrane valdomas sukinėjant rutulį ranka, o komandos siunčiamos paspaudžiant šalia rutulio įtaisytus klavišus. Valdymo rutuliui nereikia kilimėlio, todėl jis dažniausiai naudojamas nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
1998 m. viename Kalifornijoje vykusiame neformaliame buvusių Massachusettso technologijos instituto auklėtinių susitikime šnekučiavosi du išradėjai – Nazimas Kareemi ir Cyrus Bamji. Bamji užsiminė apie savo idėją per atstumą valdyti elektronikos prietaisus – naują distancinio valdymo rūšį. Kareemi, inžinierius elektronikas, įkūręs firmą PenWare, gaminančią įrenginius, kurie elektroniškai registruoja parašus, šia problema labai susidomėjo. Jo verslininko patirtis papildė trykštantį idėjomis Banji ir jie tapo idealia komanda. Banji, savo ruožtu, buvo “Barbė šimtadarbė”, sukaupęs daug žinių iš įvairiausių mokslo sričių. Jis buvo mokęsis ir matematikos, ir kompiuterių mokslų, MIT apsigynęs daktaro disertaciją elektronikos srityje. Tuo metu jis konstravo elektronikos prietaisus ir elektronines sistemas San Jose įsikūrusioje kompanijoje Cadence Design Systems. Abudu vėliau pratęsė savąjį pokalbį ir pradėjo galvoti, kaip sukurti nebrangų žaisliuką, galintį sukurti savo aplinkoje trimatį žemėlapį. Pusmetį panagrinėję šią problemą jie sutarė, kad žaisliukas idealiai tiktų virtualiai klaviatūrai, tokiai, kai stalo paviršiuje atsirastų raidžių “q”, “w”, “e”, “r”, “t” ir kitų simboliai, kuriuos būtų galima paliesti pirštais. Tų palietimų seką fiksuotų greta esantis elektroninis prietaisas ar mobilusis telefonas, pritaikytas elektroninio pašto siuntimui. Aparatas užregistruotų, kuris klavišas buvo paliestas, naudodamas trimatį vaizdą, savo ruožtu registruojantį informaciją apie kiekvieno klavišo vietą.
Dvi pagrindinės sąsajos yra ATA (paprastai vadinama IDE arba EIDE) ir SCSI. Kiekviena jų jungia kompiuterį su diskiniu kaupikliu ir kontroliuoja duomenų srautus tarp jų. Daugeliui vartotojų tinkamiausi yra EIDE kaupikliai. Jie pigesni nei SCSI įrenginiai, jiems nereikia SCSI suderintuvo, juos paprasčiau įdiegti. Be to, daugeliui atvejų EIDE kaupikliai veikia beveik ta pačia sparta kaip ir SCSI įtaisai. Tačiau jei reikia ypač didelės spartos, rinkitės SCSI kaupiklį. Ypač didelės spartos diskiniai kaupikliai naudingi vartotojams, kuriems reikia greitai perskaityti ar įrašyti didelius duomenų kiekius – dideles duomenų bazes, garso ar vaizdo įrašus. Tačiau toks kaupiklis beveik nepadidins bendros darbo spartos naudojant tekstų redaktorių ar nedideles lentelių apdorojimo programas. Kita vertus, didelės programos įsikraus sparčiau.
Microsoft įkūrėjas Bilas Geitsas pardavė dalį jam priklausančių programinės įrangos giganto Microsoft akcijų už maždaug 400 milijonus dolerių. Asmeninio B.Geitso spaudos atstovo duomenimis, pats turtingiausias pasaulio žmogus planuoja parduoti dar daugiau Microsoft akcijų, tokiu būdu norėdamas diversifikuoti investicijas. Pagal deklaraciją, kurią Geitsas padavė vertybinių popierių komisijai (SEC), jis realizavo 8 milijonus akcijų ir planuoja realizuoti dar du milijonus už 99 milijonus dolerių.
Klaviatūra šiuo metu yra pagrindinis informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginys. Klaviatūros ergonominiai parametrai yra reikšmingi darbo efektyvumui, produktyvumui ir svarbūs patogumo požiūriu – ar malonu dirbti, ar nevargsta rankos ir t.t. Klaviatūros ergonominius parametrus reguliuojantys standartai skirti daugiau klaviatūros projektuotojams, tačiau jais gali vadovautis ir vartotojas, pasirinkdamas klaviatūrą kuriamoms kompiuterizuotoms darbo vietoms. Išanalizavus priimtus standartus ir atitinkamą literatūrą, galima išskirti šiuos pagrindinius klaviatūros ergonominius parametrus. Profilio aukštis – aukštis tarp vidurinės eilutės klavišų ir darbo paviršiaus (pavyzdyje pažymėtas PA). Vidurinė eilutė klaviatūroje yra C eilutė (standartas ISO/IEC) raidžių ir skaitmenų sekcijoje. Nuolydžio kampas (pavyzdyje pažymėtas NK) – kampas tarp klavišų viršutinės dalies plokštumos, einančios per A ir D eilučių klavišus ir horizontalios plokštumos. Klavišo nuspaudimo jėga – jėga, reikalinga perstumti klavišą į poziciją, kurioje bus užregistruotas ženklo nuspaudimas.
Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo „popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y. su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne tik ant klavišų, bet ir ant korpuso. Taigi, jau turime tikrai lietuvišką klaviatūrą. Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros. Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti „skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu. Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.