Reklamos projektavimas
| | |

Reklamos projektavimas

Kartais reklamą vykdyti agentūros pagalba yra brangiau, negu savo jėgomis. Ypač mažose įmonėse, kur minimalia reklama gali užsiimti net direktoriaus sekretorė. Didesnėse firmose reklamos organizavimo funkcijas atlieka marketingo skyrius, kuriame darbuojasi nuo keleto iki kelių dešimčių žmonių. Jie gal būt geriau negu agentūra suvokia pagrindines savo problemas ir rinkos ypatumus, reklamos kokybiškumą. Jų tarpe gali būti žmonių pakankamai gerai nusimanančių apie reklamos principus bei dizainą, kad galėtų paruošti puikų jos projektą. Ypač šiuo metu, kai beveik visa naudojama reklama, kaip ir bet koks kitas poligrafijos elementas, projektuojama kompiuterių pagalba, o verslui skirtos grafinės programos turi galingus įrankius, įgalinančius sukurti efektingus dokumentus ir kompensuoti verslininkų dizaino patirtį. Reikalui esant, pati įmonė gali kreiptis į specifinių paslaugų tiekėjus (fotografus ir pan.). Be to, toli gražu ne kiekviena reklamos agentūra turi didelę patirtį, talentų bei meistriškumo kokybiškai reklamai sukurti. Kartais reklamos agentūra pasiekia puikių rezultatų dirbdama su vieno tipo klientu, bet negali išspręsti kito kliento problemų. Pasitaiko, kad reklamos agentūros atsisako išklausyti klientų nuomonę bei mėgina primesti šiems visai nepriimtinus sprendimus.

Spausdintinė reklama
| | |

Spausdintinė reklama

Visa reklama, kaip ir laikraščiai bei žurnalai, šiandien projektuojama ir kuriama kompiuteriais. Iš principo, minimali elektroninės reklamos leidimo sistema yra kompiuteris ir spausdintuvas (dažniausiai lazerinis). Yra gausybė kitų įrenginių, kurie papildo šią sistemą: skeneriai, skaitmeniniai fotoaparatai, skaitmeninės piešimo lentos (digitaizeriai), tinklo plokštė, įvairios duomenų saugyklos, ir t.t. Reklamos dizaino darbus dirbantys žmonės nėra paprasti kompiuterio vartotojai. Jiems reikia specialių žinių ir įgūdžių bei specialios techninės bei programinės įrangos. Atliekant dizaino darbus kompiuteriu, reikia tiesiogiai ir intensyviai kontaktuoti su vaizdine medžiaga, būtinas atidumas, dėmesingumas. Neretai ekrane mėginama įžiūrėti ir pataisyti taškelio dydžio elementus, plonytes linijas smulkutėlį šriftą. Todėl, norint paruošti kokybišką produktą, reikia rinktis ir kokybiškas darbo priemones. Verslui skirta grafikos programa turi turėti galingus įrankius, kuriais galima būtų sukurti efektingus dokumentus, tačiau sykiu ji turi kompensuoti dizaino patirtį, kurios verslininkai dažnai stokoja. Ruošiant paprastą tekstinį dokumentą, tinklalapio puslapį ar paprasčiausią skelbimą dažnai iškyla teksto pagražinimo piešinuku klausimai, o tuo pačiu ir klausimas, kaip ir iš kur jį paimti. Tam yra kuriamos įvairios piešinių galerijos (pvz Clip Art), kuriomis galima laisvai naudotis.

Veiklos pristatymo mugėse, parodose, konferencijose rengimas kompiuteriu
| | |

Veiklos pristatymo mugėse, parodose, konferencijose rengimas kompiuteriu

Daugeliu atvejų efektingas informacijos pateikimas lemia ir jos poveikio efektyvumą. Tai labai svarbu tiek skaitant pranešimą konferencijoje, tiek ginant diplominį ar magistro darbą, tiek pristatant naują gaminį ar projektą. Visada norisi patraukti auditorijos dėmesį ir jį išlaikyti tol, kol pateikiate savo idėją ar informaciją. Todėl informaciją reikia paruošti taip, kad ji būtų lengvai suprantama ir įtaigi. Seniai žinoma, kad geriausia priemonė įtaigai pagerinti – pranešimą ar pasakojimą papildyti vaizdinėmis priemonėmis. Vadinasi, jeigu naudojamos vaizdinės priemonės, pasiekiamas žymiai didesnis efektas nei be jų. Šiais laikais, pristatant savo veiklą mugėse ar parodose, jau nepakanka meniškai , patraukliai ir įdomiai apiforminti parodos stendą ir visą ekspoziciją. Juk ne visus reklamuojamus gaminius galima atsigabenti su savimi. Taip pat neįmanoma perskaityti pranešimo mokslinėje, spaudos ar gamybinėje konferencijoje, vesti kursų, paskaitų ar apginti projekto (tiek gamybinio, tiek mokslinio), nesinaudojant vaizdine medžiaga. Tam jau nebereikia rulonų juodai – baltai ar spalvingai pagamintų plakatų ar brėžinių.

Reklama Internete
| | |

Reklama Internete

Internetas yra pats populiariausias globalus kompiuterių tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių mažesnių kompiuterių tinklų beveik visose pasaulio šalyse. Prisijungus į pasaulinį Interneto tinklą, galima naudotis visomis jo paslaugomis. Bendravimo būdas. Internete naudojami įvairūs bendravimo būdai: informacijos apie save pateikimas, pranešimų siuntimas, tvarkymui skirtų dokumentų perdavimas, diskusijų, naujienų grupės, elektroninis paštas, konferencijos ir kt. Bendravimas čia ypač efektyvus, nes jis vyksta pasaulio mastu ir greitai. Duomenų saugykla. WWW (World Wide Web) – pasaulinio “ voratinklio” tinklapiai, – tai unikali duomenų biblioteka. Interneto vartotojai gali naudotis milijonuose tinklo kompiuterių saugomais duomenimis. Tai tekstai, statistinių duomenų rinkiniai, taikomosios programos, paveikslėliai, diagramos, fotografijos, video bei audio klipai, daugybė informacijos apie pasaulio įmones, organizacijas, paslaugas, žmones. Elektroninės komercijos rinka. Internete galite milijonams lankytojų pateikti informaciją apie savo įmonę, prekes, paslaugas. Tai labai patogi reklamos priemonė, leidžianti be didelių sąnaudų nuolat atnaujinti ir skleisti informaciją. Yra nemažai WWW puslapių, kuriuose galima užsisakyti prekes bei už jas sumokėti kreditine kortele. Internetas tapo erdviausia pasaulyje prekių ir paslaugų pasiūlos vieta.

Reklama vakar, šiandien, rytoj
| | |

Reklama vakar, šiandien, rytoj

Reklamos ateitis sunkiai nusakoma. Manoma, kad jos likimui daug įtakos turės demografiniai pasikeitimai. Tipinis pirkėjas taps vyresniu ir gudresniu, pasikeis daugelis jo požiūrių ir gyvenimo stilius, išaugs technologinių naujovių supratimas, susirūpinimas socialiniais klausimais ir aplinkos problemomis. Reklama turės būti punktuali, remtis faktais ir būti pateikta tinkamiausiu momentu, kai pirkėjui reikia informacijos. Tam reikės interaktyvių kabelinių tinklų, kurie leis pirkėjui lengvai pasirinkti reklaminę žinutę pagal savo skonį. Reklamos informacija specializuosis pagal vartotojus. Visi marketingo įrankiai, nuo reklamos iki įpakavimo turės būti suorganizuoti taip, kad turininga ir įtikinanti žinutė būtų nukreipta tiesiai į auditoriją, kuriai ji skirta. 1990m. išnykus prekybiniams barjerams, susidarė didžiulė pasaulinė rinka, reklama tapo globaline. Taigi, teks vienu metu naudoti ir globalinę ir lokalinę reklamą, o pagrindiniu reklaminės strategijos uždaviniu taps reklamos standartizavimas arba specializavimas tam tikram vartotojui. Reklamai teks prisitaikyti prie tokių masinio informavimo priemonių, kurios dirbs tinkliniuose asmeninių ar laisvai prieinamų duomenų bazių režimuose.

Apsaugokite vaikus nuo „žalingo interneto“
| | |

Apsaugokite vaikus nuo „žalingo interneto“

Čia ne pasitikėjimo reikalas. Čia – kalba apie smalsumą. Tokį vaikišką smalsumą, kuris išmoko ne tik gerų dalykų, bet kartais būna ir pavojingas. Situacijų pasitaiko tikrai kurioziškų, galima sakyti – groteskiškų. Vienuolikmečiai, dvylikamečiai, trylikamečiai, kurie niekad anksčiau nepakliūdavo į bėdą, buvo pagauti tarpusavyje užsiiminėjantys seksu. Ir viso to jie išmoko internete. Jie buvo matę tūkstančius nuotraukų ir videoklipų, kuriuose mylisi poros, grupelės ir t.t. Šių vaizdų internete tokia daugybė, jog vaikai įtikėjo, jog tai normalu ir kasdieniška. Todėl jie turėjo visa tai išbandyti patys. Mūsų gyvenimas pasikeitė. Kartu su internetu į savo namus atsivedėme visą pasaulį: tiek gerą, tiek blogą ir bjaurų. Mažiau nei per vieną sekundę mes galime atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, jį girdėti ir matyti, kas jokiu kitu būdu, išskyrus internetą, neįmanoma. Jis turi nuostabių privalumų. Galime labai lengvai susisiekti ir bendrauti su draugais ir mylimaisiais. Turime prieigą prie informacijos. Bet užtenka nedidelės klaidos, ir galime būti užtvindyti pavojinga informacija, idėjomis, elgesiu ir netgi sugundyti mirtimi.

| | |

Informacijos paieška

Pradėjęs 1991-aisiais kaip CERN bendro naudojimo dokumentų apie branduolinę fiziką sistema, WWW virto begaliniu informacijos vandenynu su asmeninėmis svetainėmis, elektroninėmis bibliotekomis, menamos tikrovės (virtualiais) muziejais, gaminių, prekių ir paslaugų katalogais, vyriausybinių organizacijų žiniomis, mokslinių tyrimų ataskaitomis, straipsniais ir apžvalgomis, failų (FTP), naujienų (“Usenet”) ir el. pašto stotimis. Kai kurios apžvalgos teigia, kad šiuo metu yra apie 150 mln. WWW puslapių ir jų skaičius padvigubėja kas 4 mėnesiai (tik aš nežinau, ar teikiant tuos skaičius atsižvelgiama į “mirusius” puslapius, nes paieškos sistemų atsakymuose sutinku nepaprastai daug nuorodų į neegzistuojančius puslapius. Mažai žinoma apie komercinių paieškos sistemų architektūrą, informacijos apdorojimo metodus ir užklausų vykdymo strategijas. Toks “nuosavybės” detalių slėpimas padėjo atsirasti požiūriui, kad paieškos sistemos turi daugiau mistikos, nei racionalaus prado. Kaip klajoti šiame informacijos Voratinklyje? Vienas iš būdų – į ten pasiųsti “robotą” (valkatą, bastūną, kirminą, vorą ar “informatorių”). Šis programinės įrangos gaminys gauna užklausą ir sistemingai peržiūri Voratinklį, ieškodamas užklausą tenkinančių dokumentų, jiems priskirdamas tinkamumo įverčius, ir pateikia surūšiuotą nuorodų sąrašą. Tačiau dėl Voratinklio apimties ir jo plėtimosi tempų, šis metodas nėra praktiškas kiekvienai užklausai.

WEB turinio filtravimas
| | |

WEB turinio filtravimas

Paprastai web filtrai, tokie, kaip Cyber Patrol, squidGuard, Net Nanny ir kiti, remiasi labai ilgu “blogų nuorodų” sąrašu. Vartotojas negali patekti į tinklapius iš “blogų nuorodų” sąrašo, nes prieigos į web’ą filtruojamos pagal minėtus adresus. Tačiau internetas sparčiai kinta, ir net tokios paieškos sistemos, kaip Google, Altavista, Yahoo neaprėpia bent pusės jo turinio. Tai apsunkina filtravimą pagal adresus (URL), nes tinklapiai kinta bei nuolatos atsiranda naujų. Neįmanomas pilnas filtravimas nuodojant tik nuorodas. Tenka tikrinti kiekvieno atverčiamo tinklapio patį turinį: ar tinklpyje yra žodžių, frazių ir kitų požymių, įtrauktų į “juodąjį sąrašą” ir, jei reikia, uždaryti prieigas į napageidaujamus tinklapius. Šis reiškinys vadinamas turinio filtravimu (content filtering). Požymiai “juodąjame sąraše” gali būti ne tik raktiniai žodžiai ar tekstas, bet grafinių bylų bei teksto santykis tinklapyje, specifiniai virusų požymiai ir pan. Web’o turinio analizė bei apsauga nuo virusų vadinama turinio (srauto) antivirusine kontrole (content antiviral control).

| | |

Einam į Vilnių, būsim dizaineriai

Vienas interneto dizaineris buvo pasiryžęs pėsčias ateiti į Vilnių 150 kilometrų, po mokyklos niekur nesimokyti, pasakoti išgalvotas istorijas apie save, “prasimušti” ir gyventi laimingai. Kol kas Dima, internete žinomas kaip (::)sinus, taip ir gyvena. Medicinos studentas universitete turi mokytis kone dešimt metų, kad galėtų pradėti gydyti ir iš to šiek tiek uždirbti. Kartais mokosi ir ilgiau. Teisininkas – mažiausiai ketverius metus “kalti”, gyvendamas iš tėvų kišenės, kasdien lankydamas paskaitas, prieš miegą dar paskaitydamas kokį nors kodeksą ir paniškai drebėdamas, kad, neduok dieve, valdžia nesugalvotų išleisti naujo, kurį reikės iš naujo mokytis. O ką daro “web dizaineris”? Mokosi dvejetais, atvažiuoja į Vilnių ir iš karto susiranda darbą. Vaikinas, vardu Dima, kartu su draugu taip ir pasielgė – iš Visagino į Vilnių atkeliavo su dviem kietuosiuose diskuose įrašytais savo darbais ir 10 litų kišenėje. Dabar abu dirba, nuomojasi butus, Dima dar ir kuria šeimą. Vaikščiojom mes vieną kartą naktį su Ženia po Visaginą ir sugalvojom: kodėl mums nepatraukus į Vilnių?” – pradeda pasakoti Dima, nusiėmęs nuo galvos didžiules ausines, kuriose bumbsi muzika. Visagine jiems nebebuvo ką veikti: jis pats mokėsi pas dailininką, lankė dailės mokyklą, o jo “internetinio meno” miestelyje nebepranokdavo niekas.

| |

Pentagonui uždrausta kurti visuotinio sekimo sistemą

Balsų dauguma JAV Senatas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį būtų nutrauktas visų į TIA (Terrorism Infomation Awareness) projektą įtrauktų darbų finansavimas. Šia Gynybos departamento inicijuota programa, iš pradžių vadinta “Total Information Awareness”, siekiama sukurti visų JAV teritorijoje vykdomų finansinių transakcijų stebėjimo sistemą. Ji turėjo taip pat stebėti šalies gyventojų migravimą ir analizuoti elektroninį susirašinėjimą bei kitus internetu perduodamus duomenis. Visuotinio elektroninių komunikacijų sekimo tinklo kūrimo būtinybė buvo grindžiama siekiu apsisaugoti nuo teroristų keliamo pavojaus.