Hi-Fi

„Hi-Fi” technikos pasaulis labai įvairus ir spalvingas. „Hi-Fi” („High Fidelity”) – tai aukštos garso atkūrimo kokybės simbolis, kurio apibrėžimas buvo pradėtas vartoti dar praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu „Hi-Fi” klasei priskiriama ne tik garso atkūrimo, bet ir namų kino teatro technika. Gana dažnai plataus vartojimo elektronikos prietaisų gamintojos šiuo kokybės ženklu naudojasi nepelnytai. Naujos skaitmeninės technologijos sudarė sąlygas gaminti pigią garso atkūrimo techniką, pasižyminčią geromis pagrindinėmis charakteristikomis, tačiau ne kokybe. Pasidarė madinga perdėtai girti savo produkciją, nepaisant kokybės, iškraipant tikrovę. Pavyzdžiui, tokie duomenys, kaip garso atkūrimo galia, atkuriamųjų dažnių diapazonas, bendri harmonikos iškraipymai, signalo ir triukšmo santykis jau senokai tapo reklamos vadybos spekuliacijų dalimi tarp pigios garso ir vaizdo atkūrimo technikos gamintojų. Sugalvojami įvairūs teoriniai šiuo duomenų matavimo būdai, kurie vis labiau tolsta nuo realybės. Taip klaidinami vartotojai pradeda su pašaipa žiūrėti į gerokai brangesnės tikrosios „Hi-Fi” klasės atstovus. Jei kompaktiniame ar DVD diske garso ir vaizdo duomenys įrašyti „vienetukais” ir „nuliukais”, tai koks gali būti kokybės skirtumas, kai juos „skaičiuos” grotuvas už šimtą ir už tūkstantį litų? Vienintelis atsakymas – palyginkit patys – pažiūrėkite ir paklausykite bent kelių skirtingų gamintojų tos pačios klasės gaminių.