GMO produktų kontrolė
| | |

GMO produktų kontrolė

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt. Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Indija: įstatymo projektas, pagal kurį už GM kritikavimą galima atsidurti kalėjime
| | |

Indija: įstatymo projektas, pagal kurį už GM kritikavimą galima atsidurti kalėjime

Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas. “Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika. Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.” I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.

Kas paneigs, kad nevalgysime genetiškai modifikuotų bulvių?
| | |

Kas paneigs, kad nevalgysime genetiškai modifikuotų bulvių?

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet… GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet. Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves? Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.). Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.