Neverbalinio etiketo žinovai pataria: jeigu norite, kad klausytojai išgirstų, ką jūs sakote, kuo mažiau gestikuliuokite. Gestai – tai žmogaus vidinės kultūros, išsiauklėjimo bei išprusimo ženklai. Daugelis jų nėra sąmoningi, tačiau jie perduoda informaciją apie žmogaus būseną bei jo mintis. Taigi gestai turi daug reikšmės tam, kokį įspūdį jūs darote aplinkiniams. Kai kurie žmonės kalbėdami, pavyzdžiui, nežino, kur dėti laisvas rankas. Jie būtinai ką nors pašo, suka plaukus, barbena pirštais į stalą, glosto kėdės atkaltę, kasosi sprandą, trina tarpuakį, apžiūrinėja nagus ir pan. Jeigu pastebėjote turįs tokį įprotį, pasistenkite jo atsikratyti. Kuo mažiau gestikuliuokite. Platūs mostai ir bet koks triukšmas blaško dėmesį. Tik tokios frazės, kaip “Prašom užeiti”, “Prašom sėstis”, “Prašom susipažinti” yra palydimos atitinkamais judesiais. Kad pokalbininkas jums pajustų palankumą ir būtų su jumis atviras, jums nepakanka būti dėmesingam. Parodykite jam, jog ir jūs esate atviras bei jam palankus: pavyzdžiui, pasinaudokite atvirumo įspūdį sukeliančiu gestu – ištieskite į jį savo rankas delnais į viršų. Kai prancūzas arba italas baksnoja sau per galvą, tai reiškia, kad tam tikrą idėją jis laiko kvaila. Jeigu britas ar ispanas plekšteli delnu sau per kaktą, tuo jis parodo, jog yra savimi patenkintas. Tuo pačiu gestu vokietis išreiškia pasipiktinimą. O štai olandas, pliaukšteldamas sau kakton ir dar ištiesdamas rodomąjį pirštą, praneša, jog idėja jam patiko.