Bendravimas darbe

Išsilavinimo, techninių žinių bei įgūdžių negana..... Labai dažnai personalo valdymo literatūroje kartojasi terminas "Emocinis išprusimas" (Emotional Inteligence). 1995 m. Daniel Goleman, psichologas ir New York Times žurnalistas išleido knygą, kuri greitai tapo tarptautiniu "bestseleriu"- Emocinis išprusimas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ (intelekto koeficientas). Knygoje jis apibendrino daugelio metų tyrimus, kurie rodo, kad emocinis išprusimas arba žmogaus sugebėjimas valdyti save ir bendrauti su kitais lemia darbinę sėkmę dvigubai labiau nei IQ ar techniniai įgūdžiai. Šioje ir kitoje savo knygoje jis atskleidžia šiuos faktus: Tyrimai, daryti daugiau nei 500-uose organizacijų, rodo, kad tokie faktoriai kaip pasitikėjimas, savitvarda, savęs suvokimas, pareigos jausmas ir sąžiningumas nulemia, ne tik individų, bet ir įmonių sėkmę. Ištyrus 181 pareigybę 121-oje tarptautinėje kompanijoje, buvo pastebėta, kad du iš trijų sugebėjimų, reikalingų sėkmei priklauso emociniam išprusimui, pvz. patikimumas, sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galėjimas bendradarbiauti. Tyrimai, daryti daugiau kaip 500-uose pasaulio organizacijų, rodo, kad individai, kurių aukštas EQ (emocinis koeficientas), sėkmingai daro karjerą ir įmonėse užima aukščiausias pareigas. Remiantis įmonių apklausomis, nustatyta kad, samdant darbuotojus, labiausiai pageidaujami sugebėjimai yra: komunikabilumas, sugebėjimas bendrauti ir initiatyva.

Praėjus ilgam darbo paieškos etapui, jei jūs viską darėte teisingai, jums nusišypsojo laimė ir jūs gavote darbą. Atrodo, jog tai - kaip tik tai, ko jūs siekėte. Tačiau nepamirškite, jog išlaikyti gerą darbą yra ne ką mažiau svarbu nei jį gauti. Pateiksime keletą gerų patarimų, ko reikėtų nepamiršti naujajame darbe. Galima šiuos patarimus įgyvendinti ir ieškant darbo. Atminkite, jog pirmasis įspūdis, kurį jūs padarysite naujajame darbe savo kolegoms, nulems tolimesnę jūsų sėkmę. "Pirmas įspūdis antrą kartą nepasikartos". Dažniausiai darbdaviai nepatenkinti naujų darbuotojų požiūriu į darbą, darbo įpročiais, nors jie ir sugeba tą darbą padaryti. Darbdaviai iš jūsų tikisi: Teigiamų emocijų. Teigiamas požiūris yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant sėkmės darbe. Neikite į darbą su niūriomis nuotaikomis, neigiamomis emocijomis, savo problemomis, palikite jas namuose, bare, gatvėje. Niekada nevėluokite. Nustatykite, kiek laiko užtruks jūsų kelionė į naująją darbovietę. Pridėkite kelias papildomas minutes prie šio laiko automobilių kamščiams, kitiems nenumatytiems atvejams. Būdamas punktualiu jūs įgysite darbdavio pagarbą ir pasitikėjimą. Informuokite savo viršininką iš anksto, jei jūs vėluosite į darbą, sergate ar dėl kitų priežasčių neatvyksite į darbo vietą. Stenkitės vadovautis firmos, kurioje dirbate, vidaus tvarka, taisyklėmis, tradicijomis, įpročiais. Pateisinkite jums keliamus vadovo lūkesčius ir viltis.

Darbas. Tik ne bet koks. Karjera. Noriu jos siekti, bet kaip? Ką daryti? Pažvelgus į šiandienos situaciją Lietuvoje, kai nedarbas viršija 10 proc., kalbėti apie darbo keitimą ir jo paiešką bei karjerą gali būti sudėtinga. Tačiau visose valstybėse ekonomika patiria nuosmukius bei pakilimus. Pavyzdžiui, prieš dešimtį metų nedarbas JAV taip pat siekė 10 proc., ir tokiose pramonės srityse, kaip gynyba, energetika, automobilių gamyba bei aeronautika vyko nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas. Rinkoje atsirado daug specialistų, pretenduojančių į nedidelį darbo vietų skaičių ir dar daugiau siauros kvalifikacijos darbuotojų, kurių poreikis besivystančių informacinių technologijų sąlygomis nebuvo didelis. Žinoma, šių problemų sprendimas yra visos visuomenės, t.y. valstybės, privataus sektoriaus, švietimo įstaigų, profsąjungų bei piliečių užduotis. Kaip pats žmogus galėtų sau padėti šiandienos situacijoje? Turbūt svarbu prisiminti, kad darbo paieška jau yra darbas. O karjera retai vystosi savaime, stichiškai. Realiai įvertinkite savo situaciją. Šiandien tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Jei turite darbą, rimtai pagalvokite, ar dabar pats tinkamiausias laikas jį keisti. Pasvarstykite, kas skatina Jus ieškoti kito darbo? Ar tos priežastys pakankamai rimtos, kad būtų verta rizikuoti dabartiniu darbu?

Apie karjerą yra parašyta nemažai. Tik labai gaila, kad tai daugiausiai yra versta literatūra, todėl mūsų sąlygoms ji nėra pritaikyta, o kartais net juokinga. Norim pateikti jūsų dėmesiui labiau pritaikytus mūsų sąlygoms karjeros būdus. Laiptai. Žmogus (pabaigęs mokyklą, atleistas pagal etatų mažinimą ir t.t.) įsidarbina įstaigoje į pačias žemiausias ir mažiausiai apmokamas pareigas (patirties pretenduoti į geresnę vietą, aišku, neužtenka). Pareigos (ir/arba įmonė) nesuteikia jokių vilčių pakilti tarnyboje, bet duoda labai svarbų dalyką patirtį ir darbo įgūdžių. Padirbus keleta mėnesių ar metus ir įgyjus kai kurių praktinių žinių, darbuotojas palieka įmonę. Jis ieško darbo kitur. Bet pareigos tokios pat arba panašios. Čia jis toliau gilina savo įgūdžius. Padirbus dar keleta mėnesių, darbuotojas vėl keičia darbovietę. Ir taip, kol pasiekia vidutines arba geresnes nei vidutinės darbo sąlygas. Tada jis nebeikeičia darboviečių. Geriau imasi papildomo darbo, kuris duoda ir papildomas pajamas. Jei tos pajamos pakankamos tuo ir pasibaigia darboviečių keitimas. Jeigu ne darbuotojas ieško galimybių pakeisti darbą, bet jau su didesniu atlyginimu. Ir geresnėmis pareigomis. Pakeitus 3-4 darbovietes, žmogus įgyja įvairesnę patirtį. Jis įgauna galimybę pretenduoti į geriau apmokamą darbo vietą. Pagerėja darbo sąlygos. Atsiranda savirealizacijos galimybė. O toliau - galima pradėti savo verslą arba ieškotis dar geresnės darbo vietos.