Verslo pradžia: keliai ir klystkeliai

„Užsidirbk pats“ žurnalistė Kilnutė Riškuvienė domėjosi smulkaus verslo pirmaisiais žingsniais, bandė apčiuopti tas gijas, kuriomis lietuvis stengiasi prisirišti prie gimtosios žemės, ieškojo priežasčių, kurios ne vienam atmušė norą savarankiškai veiklai ir nulėmė emigranto dalią. Skaitytojų dėmesiui siūlome straipsnių ciklą „Verslo pradžia: keliai ir klystkeliai“.

AR VALSTYBĖ PALIKO MUS LIKIMO VALIAI?

Ne vienas žmogus savo gyvenime padaro staigių posūkių. Po to atsisuka atgal ir šypteli: jei kas prieš kelis metus būtų pasakęs, nebūčiau patikėjęs. Jums dar neteko apie save taip prabilti? Galvojate, neteks? Nebūkite tokie tikri. Galbūt jums trūksta tik mažo patarimo, paties menkiausio palaikymo, to vieno vienintelio užkrečiančio pavyzdžio – ir rytoj niekas jūsų nebeprivers gyventi taip, kaip gyvenote vakar.

Lietuva tik keliolika metų leidžia savo gyventojams pasirinkti gyvenimo spalvas ir atspalvius. Visų nuostabai šiandien jų įvairovė tiesiog stulbinanti! Ar galėjome dar vakar pagalvoti, kad orus ir savimi pasitikintis darbininkas, mokytojas ar agronomas atgalia ranka į kampą numes savo specialybę. Ir ne todėl, kad buvo blogas darbuotojas. Jis gavo pasirinkimo laisvę. Dabar visi šie veiklūs žmonės vadinami verslininkais. Kaimynai skaičiuoja jų pinigus, pavydi pasikeitusios gyvenimo kokybės. Oi daug lietuvaičių galėtų įsijungti į pastarųjų gretas. Reikėtų tik įveikti savo abejones, daugiau pasitikėti savimi ir tais, kuriuos valstybė įpareigojo mums padėti. Ne toks jau tas vilkas ir baisus, kai miške susiduri akis į akį su juo. Šių eilučių autorė susirado įdomią verslo idėją, pasmailino liežuvį ir išsiruošė žygin.

Pirmiausia pasukau į Joniškio rajono verslo informacijos centrą. Vadybininkės Simonos Stasiulytės šiltai priimta ir patogiai įsitaisiusi kėdėje, papasakojau apie savo verslo idėją. Pasiguodžiau, kad niekada nieko panašaus nesu dariusi, kad neturiu pakankamai tokiai veiklai pinigų. Suabejojau, ar išvis verta pradėti.

– Niekad nevėlu pradėti, – drąsino vadybininkė, – idėją turite įdomią, pas mus dar negirdėtą, padėsim užpildyti visus reikiamus dokumentus, suteiksime visą reikiamą informaciją.

– O aš pamokysiu kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą, – pasisiūlo finansininkė Audra Kazlauskaitė.

Keliais klausimais patikrinusi mano apsisprendimo tvirtumą, vadybininkė patarė pagalvoti, kaip įteisinsiu būsimą verslą. Galima įsigyti verslo liudijimą – dokumentą, patvirtinantį, jog įmokėtas mokestis už tam tikrą laikotarpį. Taip įregistruoti savo veiklą galima, jei veiklą vykdo pats verslininkas. Jei verslui plėtoti pakaks šeimos narių ir nedidelio pradinio kapitalo, galima steigti individualią įmonę (IĮ). Jos steigėju būna vienas fizinis asmuo. Už individualios įmonės finansines prievoles savininkas atsako asmeniniu turtu. Jei veikla susijusi su didele rizika, geriau steigti akcinę bendrovę (AB) ar uždarą akcinę bendrovę (UAB). Jų valdymui keliami didesni reikalavimai nei individualiai įmonei. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 150 tūkst. Lt, akcijos gali būti platinamos viešai. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. Lt ir akcijų negalima platinti. Tokiose įmonėse turės dirbti buhalteris. Jei verslas nepasiseks, šios įmonės atsako tik bendrovei priklausančiu turtu.

Pasidomiu, ar steigiant uždarą akcinę bendrovę be įstatinio kapitalo suformavimo turėsiu daugiau išlaidų. Vadybininkė S. Stasiulytė išvardina tokias sumas: už dokumentų ruošimą 100 Lt, notarui – apie 350 Lt, registrų centrui – 198 Lt. Jei reikės detalaus verslo plano – teks sumokėti apie 3% nuo projekto sumos.

Verslo centre organizuojami įvairūs kursai, čia galima surengti savo veiklos pristatymus. Sužinau, kad pagalba teikiama ne tik įmonės steigimo metu, bet ir vykdant tolimesnę veiklą.

Išėjusi iš malonaus ir informatyvaus susitikimo pagalvojau, kad verslo centro direktorius Kęstutis Mačiulis gali tik džiaugtis tokiomis darbuotojomis.

Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Feliksas Valius taip pat paskatino kurti verslą. Apgailestavo, kad lietuvaičiai bijo sunkumų, todėl Lietuvoje verslumo lygis vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

– Drąsesni tie, kurie grįžta padirbėję užsienyje. Nauja patirtis paskatina išbandymams Lietuvoje. Ir pinigėlių pradžiai parsiveža, – pasidžiaugė direktorius.

Jis pasiūlė dėl paskolos kreiptis į bankus, apsilankyti darbo biržoje – čia padės susirasti darbuotojų, galbūt įdarbins juos pagal specialią programą, kuri pirmus metus padengs darbo užmokesčio išlaidas.

Bankuose sužinojau apie kredito gavimo sąlygas. Komerciniai bankai gali suteikti mikrokreditus verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms papildyti, investiciniams projektams finansuoti. Galima pasinaudoti ir kreditais verslui. Jų terminas yra nuo 5 iki 10 metų, o paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidėta iki 3 metų. Paskolos dydis nebus didesnis nei 60 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės. Paskolos palūkanų norma nustatoma kiekvienam konkrečiam atvejui. Paskolai gauti visada reikės užstato arba laiduotojo. Jei nepakanka užstato, verta kreiptis į valstybinę įmonę „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Ši įmonė už paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms papildyti, bankams garantuoja iki 50 proc. paskolos dydžio, o už investicines paskolas – iki 80 proc. Didžiausia INVEGOS garantuojamos paskolos suma – 2 mln. Lt. Tiesa, ji gali siekti ir 3 mln. Tačiau tada ji turi būti skirta projektams, finansuojamiems iš ES struktūrinių fondų. Už suteiktą garantiją imamas vienkartinis mokestis – 1 – 1,5 proc. garantuojamos sumos. Verslininkams, kurie pasinaudojo šiomis garantijomis, gali būti kompensuojama iki 50 proc. bankams sumokėtų palūkanų.

Jei reikalinga nedidelė paskola, galima pasinaudoti ir kredito unijų paslaugomis.

Prisiminusi direktoriaus A. F. Valiaus patarimą ir visiškai įsijautusi į būsimos verslininkės vaidmenį, nuskubu į Joniškio darbo biržą. Praveriu sekretorės kabineto duris ir pradedu dėstyti savo norus. Pasirodo, tokiu klausimu geriausias patarėjas darbo rinkos programų poskyrio konsultantė Rasa Šimkūnienė. Ji patikina, kad pradedant verslą tikrai verta čia apsilankyti. Jei įmonę įkurs asmuo per 36 mėnesius nuo išstojimo iš darbo biržos, jis galės tikėtis iki 40000 litų paramos vienai darbo vietai įkurti, tačiau išlaidoms dengti turės panaudoti 35 proc. ir savo lėšų. Priimti į darbą reikės registruotą bedarbį. Tokios darbo vietos negalima panaikinti 3 metus, bet darbuotoją galima pakeisti kitu darbo biržos pasiūlytu žmogumi. Konsultantės padeda užpildyti paraiškas, o kiek laiko teks laukti paramos – priklausys nuo verslininko ryžto.

– Darbo birža padeda ne tik pradedantiems verslininkams, bet ir seniau įkūrusiems įmones, – sako R. Šimkūnienė. – Darbuotojus geriausia įdarbinti per darbo biržą, nes ji teikia įvairią paramą darbdaviams, tame tarpe ir finansinę.

Pasak konsultantės, drąsūs ir ryžtingi žmonės laukiami. Prieš pradedant savo verslą derėtų susipažinti su būsimų mokesčių mokėjimo tvarka, nes juos teks mokėti nuo įmonės įkūrimo pradžios. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms yra kai kurių lengvatų. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos mažesnės nei 500 tūkst. litų, pelnas apmokestinamas taikant ne bendrą 15 proc., o 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 proc. mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Apmokestinimo lengvata taikoma ir naujai įsteigtiems juridiniams asmenims bei asmenims, kurių apyvarta yra santykinai nedidelė. Jei juridinio asmens pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkst. litų (naujai įregistruoto juridinio asmens atveju – kurio pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį) gali taikyti pinigų apskaitos principą, t.y. mokėti pelno mokestį tik po to, kai yra faktiškai gaunamos pajamos.

Lengvatos taikomos juridiniams asmenims, įdarbinantiems socialiai jautriausias grupes – neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius, asmenis, kurie greičiau nei po 5 metų taps pensijos išmokų gavėjais, vienišas motinas ar tėvus, asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų. Juridiniams asmenims taip pat taikomos lengvatos, jei jie užsiima žemės ūkio veikla, kaip ji apibrėžta pelno mokesčio įstatyme (bei susijusiuose taikytinuose teisės aktuose). Jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 proc. ir daugiau, šių įmonių pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. tarifą.

Pradėdama tyrimą, netikėjau, kad Lietuvoje yra sukurta ganėtinai stipri bazė verslui pradėti. Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad lengvatų ir palaikymo sulauksiu, bet sunkiai ir neskaičiuojant laiko teks dirbti pačiai. Lengviausia, žinoma, skųstis ir reikalauti. Tačiau verslas silpnų netoleruoja: arba sustiprėk, arba išeik. Valstybė neprivalo remti vienadienio, ateities neturinčio verslo. Reikia naujų idėjų, konkurencingos veiklos. Galima pasišaipyti ir toliau skeptiškai žiūrėti į valstybės tiesiamą pagalbos ranką. Bet tada neverta pradėti savo gyvenimo restauracijos.