Mokesčių planavimą valdžia vadina nusikalstamu, o verslo žmonės – pagirtinu

Taupyti nepatariama mokėti: kur dėti kablelį?

Šiame straipsnyje LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė kalba apie tai, kas yra mokesčių optimizavimas, kaip jis vyksta ir kur yra riba, skirianti mokesčių planavimą nuo jų vengimo.

“Mokesčių našta turi būti kaip moters sijonas – pakankamai ilgas, kad būtų galima vadinti padoriu, ir pakankamai mažas, kad būtų įdomus”, – pajuokavo Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas ir vienas alkoholinius gėrimus importuojančios bendrovės “Bennet Distributors” savininkų Rimvydas Jasinavičius. Sutikęs išdėstyti savo požiūrį į lietuvišką mokesčių sistemą, buvęs pirmojo Ministrų kabineto narys pripažino, kad lig šiol įstatymų leidėjai palikdavo vieną kitą galimybę teisėtais būdais sutaupyti mokesčių sąskaita. Tiesa, pasinaudoti jomis paprastai sugebėdavo ir sugeba tik patys nuovokiausi arba patys turtingiausi, išgalintys bendradarbiauti su brangiai apmokamais konsultantais. Absoliuti dauguma kitų verslininkų, pabandžiusių kvestionuoti mokesčių sistemą ir “kilstelėti sijoną” baigė labai liūdnai…

Pelno instinktas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Rūta Vainienė atkreipė dėmesį, jog viso margaspalvio politinio spektro atstovai, kalbėdami apie integraciją į Europos Sąjungą, vienbalsiai sutaria, jog mūsiškis verslas turi “būti efektyvus ir konkurencingas”.

“Verčiant šios lozungus į paprastą žmonių kalbą galima teigti: verslininkai tiesiog turi pigiau gaminti ir brangiau parduoti. Pigiau gaminti reiškia mažinti veiklos išlaidas.

Tačiau mokesčiai kaip tik ir yra tos veiklos išlaidos, todėl kiekvienos įmonės noras sumažinti į biudžetą mokamas sumas yra natūralus, žmogiškas ir netgi privalomas. Jei kuri nors bendrovė liautųsi skaičiavusi, kaip jai racionaliau tvarkytis, tą pačią dieną būtų “suvalgyta” konkurentų. Skaičiuoti mokamus mokesčius taip pat būtina, kaip ir ieškoti pigesnių žaliavų, geresnių darbuotojų, mokesnių pirkėjų ir t.t.”, – teigė R.Vainienė.

Ekspertė taip pat patikino, kad vadinamasis mokesčių planavimas jokiu būdu nėra Lietuvos verslininkų išradimas. Taip elgiamasi visame pasaulyje siekiant išlikti konkurencingiems tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkoje. Padėti tai padaryti – sumažinti veiklos išlaidas ir kartu nenusižengti įstatymams – siūlo daugybė konsultacinių kompanijų. Vienos jų paprasčiausiai padeda nepriekaištingai sutvarkyti įmonės buhalteriją, o kitos, dažniausiai gerokai brangiau apmokamos, padeda racionalizuoti mokesčių mokėjimą taip, kad, atsiskaičius su valstybe, pačiai įmonei liktų daugiau.

LLRI viceprezidentė atkreipė dėmesį, jog valdžia daugeliu atvejų pati išprovokuoja bandymus planuoti mokesčius, diferencijuodama mokesčių taisykles, nustatydamas kitokius reikalavimus skirtingo dydžio ar skirtingose srityse dirbančioms įmonėms.

“Jei pajamos iš turto nuomos ir turto pardavimo apmokestinamos itin daug besiskiriančiais tarifais pardavėjų nenaudai, akivaizdu, kad turto niekas nepardavinės, o nuomos jį 99 metams”, – teigė R.Vainienė.

Takoskyra aiški

Laisvosios rinkos instituto ekspertė patikino, kad beveik visais atvejais tarp mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo yra labai aiškiai matoma riba.

“Tarkim, kiekviena įmonė turi fiksuoti visas gaunamas pajamas bei prekes, o to nepadarius nusižengiama įstatymams. Dviguba buhalterija, fiktyvios įmonės, deklaruojančios, tačiau nevykdančios jokios veiklos, dažniausiai taip pat naudojamos mokesčių administratorių mulkinimui. Visiškai neverta kalbėti apie tokius dalykus kaip kontrabanda, prekyba narkotikais bei kitus baudžiamajame kodekse aprašytas veiklas. Tačiau yra pakankamai daug legalių būdų, kaip sumažinti mokesčių naštą ir nesusikompromituoti. Tarkim, pelno mokestis gyventojams ir juridiniams asmenims skiriasi daugiau nei dvigubai, todėl akivaizdu, kad gauti atlygį už sėkmingą verslą labiau apsimoka ne direktoriui Jonaičiui, bet akcininkui Jonaičiui. Tai bus visiškai legalus ir protingas sprendimas, tačiau jei dividendus pasiėmęs direktorius tuo pinigus išleis ne savo reikmėms, o sudės į vokelius ir išmokės algas darbininkams – jis taps nusikaltėliu”, – teigė R.Vainienė.

Pasak ekspertės taip pat legalu yra dalį atlyginimo mokėti vadovaujantis darbo santykius apibrėžiančiais įstatymais, o dalį – sudarius autorines sutartis, pagal kurias gaunamos pajamos apmokestinamos 13 proc. tarifu. Tinkamai organizuojant darbą, tokia tvarka ne tik padeda taupyti, bet ir veikia kaip nebloga skatinimo sistema.

Taip pat normaliu reikėtų laikyti panaudos sutarčių su darbuotoju sudarymą, kai šis darbo reikalais važinėja nuosavu automobiliu. Abejonių mokesčių administratoriams gali iškilti tik tuomet, kai už tokį lojalumą savai organizacijai, darbuotojas gautų gerokai didesnį atlygį, nei rinkoje kainuoja transporto paslaugos.

“Egzistuoja gana daug būdų planuoti ir minimizuoti mokesčius, tačiau visais atvejais galima kalbėti apie vieną priežastį, skatinančią taip elgtis verslininkus – pernelyg didelė mokesčių našta. Jei ji būtų tokio dydžio, kad gudrauti ar gaišti ieškant taupymo būdų neapsimokėtų, manau laimėtų absoliučiai visi, pradedant biudžetu, iš jo asignavimų gyvenančiais valdininkais, pensininkais, mokytojais, medikais ir baigiant pačiais verslininkais”, – teigė R.Vainienė.

Trumparegystės bumerangas

Ekspertė pripažino, kad Lietuvoje mokesčių našta, palyginti su kitomis Europos valstybėmis iš tiesų yra sąlyginai nedidelė, tačiau pastebėjo, kad tokius rodiklius lemia ne realus mokesčių mažėjimas, bet nuolaidos atskiriems ūkio subjektams. Savo laiku buvo patvirtintos įstatymų nuostatos, numatančios ženklių lengvatų didesnes sumas investuojančioms įmonėms. Po tokių sprendimų kai kurie bankai bei telekomunikacijos bendrovės, galėjo žymiai sumažinti savo mokesčių naštą.

“Koks to rezultatas? Ogi tos įmonės itin sėkmingai augo, kūrė BVP ir sugebėjo pasiūlyti pigesnių produktų ar paslaugų. Tai labai akivaizdžiai iliustruoja, kokią įtaką verslo pasauliui turi mokesčių našta – ją sumažinus beveik visais atvejais galima tikėtis “tigro šuolio”, pragyvenimo lygio augimo ir t.t.”, – teigė R.Vainienė.

LLRI viceprezidentė idealiu pavadino mokesčių sistemos modelį, kuriame tarifai yra tokio dydžio, kad verslininkai neturi paskatų nei tų mokesčių vengti, nei planuoti, nei perkelti veiklos į vadinamąsias ofšorines zonas. “Antros” pakopos modelis – gana dideli mokesčiai, tačiau egzistuojančios galimybės juos planuoti ir išgyventi legaliame verslo pasaulyje. “Trečiojo” lygio mokesčių sistema, kurioje galioja drakoniški tarifai, paprastai sudaro prielaidas klestėti šešėliniam verslo pasauliui, kontrabandai, korupcijai ir pan. dalykams.

“Pati niūriausia sistema yra tokia, kai verslas negali gyventi net šešėlyje, žmonės atsisako bet kokios veiklos ir tampa išlaikytiniais”, – sakė R.Vainienė.

Ekspertė pastebėjo, kad Lietuvoje galiojančią mokesčių sistemą kol kas galima priskirti “antrajai” pakopai. Deja, čia, kaip ir gana didelėje likusio pasaulio dalyje, sparčiai judama link “trečiojo” lygio sistemos, kur draudžiamas mokesčių planavimas, varžoma iniciatyva ir kuriamas “griežtas režimas”.

“Tarkim, naujosios Mokesčių administravimo įstatymo pataisos naujai interpretuoja piktnaudžiavimo sąvoką ir gerokai sumažina galimybes planuoti mokesčius. T.y. jos suteikia galimybę mokesčių administratoriui užginčyti tai, ką verslininkas padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais. Galima neabejoti, kad mokesčių inspektorius visuose sandoriuose bus linkęs įžvelgti savitą ekonominę prasmę ir pareikalauti tokios duoklės biudžetui, kokia jam atrodys tinkama. interpretuoti pasirašytus kontraktus bei dokumentus, kurie sudaryti laikantis įstatymų reikalavimų. Visa tai kelia didelę grėsmę verslo pasauliui ir pagundas verčiau apskritai atsisakyti veiklos nei lieti prakaitą ir vis vien nieko neturėti. Kinijoje buvo numatyta tvarka, kuri ne surinkdavo tam tikrą dalį derliaus, bet palikdavo fiksuotą dalį žemdirbiui. Tai visiškai sužlugdė iniciatyvą ir atbaidė žmones nuo darbo”, – teigė R.Vainienė.

Beje, šį antradienį primtas Mokesčių administravimo pataisas, kuriomis naujai įvardijama mokesčių mokėjimo pažeidimo sąvoka bei praplečiamos mokesčių administratorių teisės, negailestingai kritikavo ir dalis Seimo narių.

Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pareiškė, jog suteikiami neriboti įgaliojimai mokesčių administratoriams gresia chaosu visoje šalies ūkinėje veikloje. Jo kolega Algimantas Matulevičius, verslo sąlygas apsunkinantį įstatymą pavadino “istorine klaida”, o Nepriklausomos frakcijos narys Vytautas Lapėnas – “pačia didžiausia nepagarba Lietuvos verslui”.

Įstatymų spąstai

Kalbinti verslininkai prisipažino kartais jaučią nemažą kartėlį dėl valdžios priimamų sprendimų, kurie atskleidžia jų požiūrį į mokesčių mokėtojus, ne kaip į lygiavertį partnerį, o melžiamą karvę. Pavyzdžiui, priėmus Pelno mokesčio įstatymo pataisas ir numačius, kad jam įsigaliojus dividendai bus apmokestinami 15 proc. tarifu (dabar galioja 29 proc. tarifas), kai kurios įmonės nusprendė nukelti dividendų mokėjimą kitiems metams. Reaguodama į tai valdžia nusprendė atimti tokią manevro laisvę, o visus nepaklūstančiuosius – bausti už piktnaudžiavimą.

“Akivaizdu, kad daugiausia pajamų biudžetas netenka ne dėl mokesčių planavimo, o dėl grobstymo – vien tik aferos su PVM susigrąžinimu kainavo dešimtis milijonų. Deja, valdžia nelinkusi tvarkytis savo kieme, bet šias problemas nori spręsti sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita”, – konstatavo R.Vainienė.

LLRI viceprezidentė taip pat pastebėjo, kad jei galingos firmos, galinčios sau leisti samdyti pačios aukščiausios kvalifikacijos ekspertus ir taip racionalizuoti mokesčių mokėjimą, tai smulkieji verslininkai paprastai neturi pasirinkimo ir realiai jiems veiklos sąlygos tik pablogėja.

Tikėtina, kad Lietuvai tapus ES nare, planuoti mokesčius bus dar sunkiau ir brangiau.

“Beje, akivaizdu, kad dabartinė valdančioji dauguma taip uoliai pradėjo reformuoti mokesčių sistemą, kad šiuos procesus galima vadinti revoliucija. Iš finansų ministerijos valdininkų stalčių traukiami apdulkėję projektai, kurie per įstatymų priėmimo mašiną eina kaip per sviestą. Jau pakeisti arba artimiausiu metu bus pakeisti beveik visi svarbiausi mokesčių įstatymai: pelno, PVM, akcizų, gyventojų, kelių, aplinkos teršimo ir t.t. Gaila, kad bandymai pažaboti ir suvaldyti verslo pasaulį iš esmės tik blogina verslo sąlygas”, – sakė R.Vainienė.

Visažinių sindromas

Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius apgailestavo, kad dabartinės šalies valdžios diskusijos apie mokesčių sistemą reziumuojamos teiginiu, jog reikia rūpintis geresniu jų administravimu.

“Ką reikėtų nuveikti, kad verslo subjektų – mokesčių mokėtojų populiacija augtų, kad biudžetas gautų daugiau per išaugusias tų subjektų pajamas, kad mokesčių mokėtojai būtų moraliai skatinami, kažkodėl nekalbama. Susidaro įspūdis, jog išalkusi ir užsimaniusi žvėrienos valdžia tiesiog nueina į mišką ir nušauna briedį. Žvėrių bandos didinimas – pačios bandos reikalas. Juk realiai šiandien darbo vietas kuria ir mokesčius moka gal kokie 3 – 4 proc. visų šalies gyventojų. Kol bus tokios proporcijos, tikėtis padėties pagerėjimo yra naivu”, – tvirtino R.Jasinavičius.

Jo teigimu, visiškai normalu, kad stengdamiesi nepalūžti nuo tokios naštos verslininkai ieško būdų, kaip sutaupyti mokesčių sąskaita ir galbūt mėgautis turtingesniu gyvenimu.

“Akivaizdu, kad pasinaudoti egzistuojančiomis teisėtomis galimybėmis sumažinti mokesčių naštą sugeba tik patys įžvalgiausi ir protingiausi verslininkai. Vidutinybės versle, kaip ir bet kuriose kitose gyvenimo srityse turėtų susitaikyti su realybe, kad jei jie nėra A.Sabonio ūgio ir meistriškumo sportininkai, niekada neįdės kamuolio į krepšį taip efektingai ir nepasirašys kontrakto su kokiu nors NBA klubu”, – samprotavo Verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas.

Paklaustas, ar sutaupę mokesčių sąskaita, o po to patys sušelpę prašančiuosius paramos verslininkai nesiekia patenkinti ambicijų patiems atlikti valdžios funkcijų ir pabūti pusdieviais, R.Jasinavičius prisiminė darbą pirmajame nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos ministrų kabinete.

“Kol buvau ministru ir skirsčiau kitų uždirbtus pinigus, niekam nekilo nė menkiausios abejonės, kad atliekant šią misiją galbūt man pritrūks kompetencijos, išminties ar garbingumo. Tačiau, tapęs privačiu verslininku bei pradėjęs mokėti didžiulius mokesčius biudžetui, nebeturiu jokios galimybės daryti įtaką, kam ir kaip panaudojami mano uždirbti pinigai. Esu įsitikinęs, kad jei būtų galimybė patiems verslininkams, griežtai laikantis nustatyto algoritmo ir prioritetinių sričių, paskirstyti tam tikrą procentą priskaičiuotų mokesčių, laimėtų visi. Pačių mokesčių būtų surenkama daugiau, o juos mokantyieji jaustų tam tikrą moralinį pasitenkinimą”, – teigė R.Jasinavičius.

Šiuo metu vienoje daugiausiai mokesčių sumokančių (pastaraisiais metais “Bennet Distributors” į biudžetą pervesdavo po 40 – 60 mln. litų) bendrovėje dirbantis buvęs ministras pastebėjo, jog praktiškai visi valdžioje esantys žmonės net neoficialiuose pokalbiuose išdėstytas tokias idėjas vadina eretiškomis, o nemaža dalis jų netgi įsižeidžia.

Efektyvumo koeficientas

Klausiamas, kokią naudą gauna valstybė, kai talentingiausi vadybininkai ir buhalteriai sutaupo mokesčių sąskaita, R.Jasinavičius patikino, kad nė viena solidi kompanija, sugebėjusi mokesčių sąskaita sumažinti savo išlaidas šių lėšų nepravalgo.

“Apie ateitį galvojanti firma kapitalą reinvestuoja ir tą turtą efektyviau panaudoja. Be to, reikėtų įsisąmoninti, kad paprastai net ir geriausi mokesčių planuotojai sugeba sutaupyti tik keletą procentų nuo visos mokesčių naštos, todėl tai neturi jokios įtakos menkas pensijas gaunančių senukų, prastai apmokamų pedagogų ar medikų gerovę. Galimybes sutaupyti galima suskaičiuoti ant pirštų, todėl spausdama į kampą verslininkus valdžia veda į pagundą ir sukuria prielaidas imtis nelegalios veiklos”, – teigė R.Jasinavičius.

Jo teigimu, padėtis pasikeistų į gera, jei valdžia verslininkus laikytų visaverčiais partneriais ar bent jau niekuomet pati nenusižengtų moralės normoms. Verslininkams, kurie ieško būdų racionaliau mokėti mokesčius, R.Jasinavičius pataria visų pirma gerai perskaityti jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.