Krizė verčia keisti valstybių politiką
Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką.
Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių.
Tuo metu pasaulio spauda rašo, kad naftos turtingos valstybės, pirmiausia vadinamoji „kuro ašis“ Rusija, Venesuela ir Iranas, bus priverstos keisti savo politiką. Britų dienraštis „The Times“ teigia, kad šios trys valstybės labai jautriai reaguoja į smunkančias naftos kainas, todėl jos turės mažinti išlaidas karinėms reikmėms ir apriboti paramą separatinėms autonomijoms, kairuoliškiems judėjimams ir islamistams Artimuosiuose Rytuose. Finansų ir ekonomikos krizė gali sukelti nepasitenkinimą šių šalių viduje. Kad taip neatsitiktų, Iranas ir Venesuela turi išlaikyti ne mažesnę kaip 95 dolerių už barelį, Rusija – 75, o Saudo Arabija – 55 dolerių kainą.
Šios šalys ypač stengėsi, kad OPEC konferencija vyktų tuojau pat. Teheranas pradėjo jausti didžiausią ekonomikos nuosmukį, kai infliacija pašoko iki 29 proc., o dėl visuomenės protestų teko atšaukti 3 proc. pridėtinės vertės mokesčio įvedimą. Kitais metais vyks prezidento rinkimai, ir Mahmoudas Ahmadinejadas rimtai susirūpinęs ne tik savo ateitimi, bet ir daug galvos skausmo Vakarams sukėlusia branduoline programa.
Venesueloje taip pat laukiami municipaliniai ir visuotiniai rinkimai. Prezidentas Hugo Chavezas, susitaręs iš Rusijos pirkti ginklų už milijardą dolerių, dabar galės pasiūlyti nebent pingančią naftą, nes manoma, kad jis ryšis devalvuoti nacionalinę valiutą bolivarą ir didinti mokesčius. Šios nepopuliarios priemonės ne tik sukels nepasitenkinimą šalies viduje, bet ir sutrikdys paramą kitoms Karibų baseino valstybėms.
Vakarų spauda pastebi, kad Rusija geriau negu kitos šalys pasirengė krizės bangai. Iki jos pradžios, pardavusi naftos ir dujų, ji sukaupė didžiules 580 mlrd. dolerių vertės aukso ir valiutos atsargas, kurios pagal dydį yra trečios pasaulyje. Bet 32 mlrd. šių naftos dolerių Maskva buvo priversta panaudoti, stiprindama bankus ir rublį, dar daugiau jų prireiks jau šlubuojančiai ekonomikai. Laikraštis „The Wall Street Journal“ prognozuoja, kad, norėdama išlaikyti nulinį ekonomikos augimą, kitais metais Rusija turės sunaudoti pusę savo rezervų. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad apie trečdalis jos gyventojų jau dabar gyvena žemiau skurdo ribos, o dar 20 mln. skurdžių oficiali statistika slepia. Pranešama, kad, išgąsdinti artėjančių sunkumų, rusai pradėjo kaupti kruopas, druską ir neregėtai taupyti.
Kol kas Maskva ir toliau planuoja didinti karines išlaidas, rengti brangiai kainuojančius gynybos projektus. Ji ir toliau modernizuos savo kariuomenę, iki 2020 m. ketina sukurti kosminį ir priešraketinį skydą, gamins dar daugiau povandeninių laivų ir net lėktuvnešių. Vis dėl diplomatai pastebėjo, kad krizė apmalšina Kremliaus apetitą. Rugsėjį vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Maskva pritarė, kad būtų pratęstas NATO mandatas Afganistane, sutiko tęsti pasitarimus dėl Irano branduolinės programos, ne taip aršiai priešinasi amerikiečių priešraketinio skydo dislokavimui Rytų Europoje. Artimiausiu metu galima laukti palankesnių jos signalų Vakarams.
Kitaip sakant, bendra nelaimė visus suburia ir vienija. JAV sukelta finansų krizė privertė ir G. W. Bushą ne taip arogantiškai vertinti kitų šalių idėjas. Jis sutiko su europiečių siūlymu modernizuoti viso pasaulio finansų sistemas ir institutus ir Didžiojo aštuoneto susitikime įvertinti kitų šalių idėjas. Tačiau ši reforma, kaip Kemp Devide pasakė Amerikos prezidentas, netrukus paliksiantis šį postą, neturi pakenkti demokratinio kapitalizmo principams – laisvai rinkai, verslui ir prekybai.
