“Kita azartiško dosnumo pusė” – apie spartinamą studijų finansavimo reformą
Prieš išeidamas atostogų, Seimas parodė savo dosnumą: skyrė papildomai 7,5 mln. aukštajam mokslui ir pusmečiu paankstino studijų finansavimo reformos įgyvendinimą.
Reformos tikslai pateikiami gražiai: kad studentams patiems netektų daug mokėti už mokslą, o aukštojo mokslo durys niekam neužsitrenktų tik dėl to, jog pritrūko pinigų. Reklamuojamas teiginys, kad dabar valstybinėse aukštosiose mokyklose nebus valstybės neparemtų studentų, o 1000 Lt. mokestį už studijas mokės tik 50 proc. visų studentų. Deja, reforma pasiūlo ne tiek naujų galimybių, kiek naujų apribojimų. Ji užtrenkia duris tiems, kurie sutiktų studijuoti susimokėdami patys, be valstybės pagalbos. Naivu tikėtis, kad dėl to atsiveria kelias kitiems. Atvirkščiai, studijų įmokas imančių užsienio universitetų ir netgi Lietuvos nevalstybinių aukštųjų mokyklų patirtis rodo, jog iš studentų užmokesčio už mokslą neretai yra paremiami sunkioje materialinėje padėtyje atsidūrę ir gabiausi studentai. Aritmetika paprasta: uždraudžiama imti papildomas įmokas – nėra ir papildomos paramos tiems, kurie patys susimokėti negali.
Įstatyme nustatyti įsipareigojimai bus įgyvendinami tik tiek, kiek valstybė turės lėšų, o jų pritrūkus teks mažinti studentų skaičių (tai vienintelis kintamasis, neįvardintas įstatyme). „Už borto“ likusius studentus galės priimti nevalstybinės aukštosios mokyklos. Deja, čia studijuojantys studentai negauna jokios valstybės paramos, nors jie niekuo nesiskiria nuo studijuojančių valstybinėse mokyklose. Taigi, net jei reforma pasiūlo paramą studentui, lieka neatsakytas klausimas – kokiam jų kiekiui ir kuo blogesni tie, kurie nepanoro rinktis valstybinės aukštosios mokyklos.
Reforma teigia, kad aukštasis mokslas Lietuvoje išskiriamas į du tarsi nesusisiekiančius indus. Vienas iš jų – valstybinis aukštasis mokslas, kuriame visi yra remiami ir kur konkurencija pakeičiama ministerijos sprendimais. Kitas – nevalstybinis aukštasis mokslas, kurio valstybė neremia, tačiau kuriame veikia konkurencijos mechanizmai ir šeimininkauja vartotojai – studentai. Realybėje nesusisiekiančių indų teorija yra klaidinga. Studentas tiesiog nori gauti paslaugą ir renkasi, kur jam šią paslaugą gauti geriau. Valstybės finansuojamų vietų sumažinimas reikš naujus studentus nevalstybiniame sektoriuje, o valstybės finansavimo padidinimas – studentų valstybiniame sektoriuje išaugimą.
Klaidinga teorija gimdo klaidingą strategiją. Bus skatinama rinktis valstybinę paslaugą net jei ji nebus kokybiška. Nors nevalstybinėje mokykloje valstybė galėtų pigiau nupirkti geresnes studijas savo piliečiams, perkama bus tik iš monopolistinių valstybės mokyklų. Keistai atrodys ir valstybinės aukštosios mokyklos, kurios, turėdamos galimybę, negalės priimti studentų į valstybės neremiamas vietas. Tai jas skatins kurti kvazivalstybines mokyklas arba neaiškiais pagrindais suręstus finansiškai neskaidrius valstybinių–nevalstybinių mokyklų konglomeratus, kurie turės visas sąlygas monopolizuoti aukštąjį mokslą.
Taktinis manevras
Panašu, kad idėja pusmečiu paankstinti reformos įgyvendinimą atsirado ne vardan studentų. Šis paskubinimas – gudrus taktinis manevras, leidžiantis prastumti savo idėjas. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas dar iki oficialaus pateikimo Seime skubiai pritarė reformą greitinančioms pataisoms, o anksčiau pateiktas realistiškesnių Švietimo ir mokslo ministerijos pataisų svarstymas buvo užvilkintas ir nukeltas tam laikui, kai jas bus galima atmesti, nes jos tada jau bus iškritusios iš konteksto.
Manevras viešumoje jau ne kartą pateiktas metaforiškai. Teigiama, kad šiemetinis stojimas į aukštąsias mokyklas – lyg koncertas, kai netikėtai pareiškiama, jog jis nemokamas. Tačiau metafora neteisinga. Visų pirma, „nemokamas“ koncertas šiuo atveju reiškia, jog staiga paaiškėja, kad už koncertą mokės tas, kuris koncerte nedalyvaus (mokesčio mokėtojas). Antra, nemokamas koncertas bus perpildytas ir visi ten nepateks, net jei norėtų susimokėti. Tokiems žmonėms teks eiti į mokamus koncertus (nevalstybines aukštąsias mokyklas). Trečia, koncerto viduryje gali tekti paprašyti susimokėti, nes vadybininkai (Seimas) atsipeikės, kad priešingu atveju jie (valstybė) bankrutuos.
Manevro prasmė aiški – po studentų priėmimo studijuoti pagal vieną sistemą (kuri patekusiems į išrinktųjų ratą yra palankesnė) ją pakeisti, o ypač prieš rinkimus, bus politiškai neįmanoma. Studentai ir politikai tampa įkaitais. Studentams nėra jokio tikrumo, kad tokiomis pačiomis sąlygomis jie galės studijuoti ne tik pirmus metus, bet ir iki baigimo. Politikai atrodytų labai negražiai, jei kitais metais, aplinkybių spaudžiami, turėtų pasakyti, kad 2002 m. studentus jie finansuos daug dosniau nei, pavyzdžiui, 2003 m., nes pinigų visiems neužtenka.
Kalkuliacija: kam tai naudinga
Taigi, kam naudinga ši reforma? Visų pirma, politikams, kurie yra „geri“ ir dosniai pažeria iš mokesčių mokėtojų kišenių ištrauktus pinigus. Antra, valstybinėms mokykloms, kurios išsikovojo geras pozicijas. Joms nebereikės tiek stengtis, kad įtiktų studentui, kuris kokybę vertina atsakingai, nes pats už ją moka. Pakaks įtikti ministerijai, kuri vargu ar norės veltis į valstybės finansuojamų vietų perskirstymą, o jei ir norėtų, vargu ar galėtų tai atlikti objektyviau nei patys studentai. Naudinga bus neva nevalstybinėms mokykloms, kurios ras būdų, kaip prieiti prie valstybinių. Negalima paneigti, kad reforma bus naudinga tiems studentams, kurie įgis galimybę studijuoti pigiau. Tačiau reforma nepanaikins nelygybės – dalis studentų už mokslą nemokės, dalis mokės ne pilną kainą, o dalis – visą kainą. Reforma sumažins konkurencijos – valstybinės aukštosios mokyklos bus dar labiau privilegijuotos, o tarpusavyje konkuruos tik ministerijoje. Sumažės studijų orientaciją į rinką, nes studentų skaičių visose studijų programose valstybinėse mokyklose teks planuoti ministerijai, o studentai, rinkdamiesi specialybę, visai nebeprivalės atsižvelgti į studijų kainą.
Summa summarum reforma nėra naudinga, nes mažins paskatas kokybiškesnėms, į žmonių poreikius orientuotoms studijoms plėtotis. Deja, šis brangus paklydimas prasideda netgi su pagreitėjimu…
