Kaip išlikti viršuje pinigų krizės metu?

Ko verti yra pinigai? Juk tai tik globalus susitarimas tarp žmonių, kad pinigai – tarpusavio atsiskaitymo matas, kuris turi bendrą vardiklį, vykstant prekių ir paslaugų mainams.

Kažkada valstybės pinigus išleisdavo į apyvartą juos padengusios aukso rezervu, dabar tų laikų jau nebėr. Bet kas yra auksas? Tai juk irgi yra susitarimas, jog šis metalas yra vertybė. Man asmeniškai jis nėra vertybė ir aš to aukso nė kiek neturiu.

Pats svarbiausias ir vertingiausias mūsų gyvenime yra LAIKAS. Taigi, paslaugų ir prekių kaina priklauso nuo to, kiek žmogaus valandų buvo sunaudota tai prekei pagaminti ar paslaugai atlikti.

Kuo daugiau žmonių prisideda prie to darbo, ar gaminant ir parduodant prekes ar teikiant paslaugas, tuo brangiau visa tai turėtų kainuoti. Pinigai – tai tik bendras susitarimas dėl patogesnio atsiskaitymo būdo.

Didieji bankininkai ir prekybininkai psichologiškai prikaustė šiuolaikinį žmogų prie pinigų turėjimo ir jų išleidimo. Iš tikrųjų, tai tėra iliuzija. Iliuzija, kad tu esi priklausomas nuo pinigų.

Pabandykite pagyventi pora dienų be pinigų, ir jums bus daug kur užvertos durys. Nes visi žmonės yra priklausomi nuo popieriaus lapelių, vadinamų pinigais. Žmonės jaučiai bejėgiai, jei jie neturi pinigų.

Istorijoje turbūt daug kartų yra buvę, kai pinigai tai brangsta, tai pinga, priklausomai nuo to, ką už tą popierių gali įsigyti. Pavyzdžiui, šiuo metu Zimbabvėje infliacija siekia milijonus procentų ir šimtas milijonų Zimbabvės dolerių yra lygus vienam JAV doleriui. Rugsėjo mėnesį infliacija siekė 11,2 milijono procentų!!! Kaip jums tai patinka? Duona kainuoja 1000 Z dolerių, kurie prilyginami 10 trilijonų buvusių Zimbabvės dolerių. Ar taip gali būti Lietuvoje? Nežinau. Tikėčiau, kad nebus. Nors šitie skaičiai po truputi auga.

Vienaip ar kitaip, ką reiškia vien tik popierėliai arba skaičiai banko sąskaitoje? Gal reiktų zimbabviečių paklausti apie jų vertę.

Lietuva.

Bankai nebenori skolinti nei būstui, nei verslui, o tai stabdo statybą. Statyba yra tokia sritis, kuri sutraukia visą ekonomiką. Net gėlių vazonų niekas nepirks, jei jų nebus kur padėti, nebus nieko pastatyta. Rekomenduočiau bankams numatyti naujus finansinius instrumentus ir teikti paskolas, o ypač įmonėms, kurios privalo išlaikyti darbuotojus ir pasirūpinti jų šeimomis.

Mokslas ir socialinės paslaugos bei medicina frustruoja – kas kaip išmano, tas taip ir sukasi.

Policija – ar esat matę nors vieną patrulį gatvėje arba kokią nors policiją tada kai reikia? Ankščiau policijos buvo daugiau.

Nerašyčiau šio straipsnio, jei netikėčiau šviesesne Lietuvos ateitimi. Juk mes, Lietuviai, esam darbininkai. Mes nesam išlepinti kaip kokie aristokratai anglai, kurie jau pamiršo kaip reikia dirbti. Dabar samdosi visokius turkus ir kitus juodaodžius, kartais lietuvius…

Šiuo metu, manau, reikia susikoncentruoti į šiuos dalykus:

1. Nekreipkite dėmesio į “blogas žinias” per televizorių ir kitus šaltinius, tiesiog filtruokite į jus einančios informacijos srautą, nes neigiamos žinios ir emocijos užteršia smegenis. Tiesiog darykite tai, ką norite ir privalote daryti. Ką ir darėte iki šiol. Tik tai darykite geriau: geriau nei vakar ir geriau už kitus.

2. Daugiau dėmesio skirkite vertybių puoselėjimui, o ne tuštybėms, kaip antai vakarėliai, pobūviai, priėmimai, bergždžios puotos. Skaitykite filosofinius veikalus.

3. Nedovanokite vieni kitiems daiktų. Verčiau padovanokite paslaugą arba knygą. Taip sutaupysite laiko galvodami ką pirkti, prisidėsite prie gamtos išsaugojimo bei suteiksite žmogui malonumą, kurį jis gali patirti, o ne tik turėti kažkokį daiktą.

4. Svarbiausia – eikite prieš srovę. Šiuo metu kaip tik yra naudinga eiti prieš srovę. Jei daugelis bando parduoti nekilnojamą turtą, jūs jį pirkite; jei daugelis bando išsilaikyti savo darbo vietoje, nors ir nebereikalingi ten, o jūs – drąsiai keiskite darbovietes. Jeigu rasite sau tinkamą veiklą, nereikės nė dirbti – tai bus tik malonumas. Nustokite dirbti dėl pinigų.

5. Atsisakykite nereikalingų paslaugų, daiktų, perteklinių prekių. Atsakingai pirkite ir vartokite maistą. Pagal statistiką, lietuviai išmeta trečdalį maisto. Jeigu jums nuimtų trečdalį atlyginimo?

Šiaip, kai esi didelėje bėdoje ar “krizėje” – tai tėra faktas – tokia situacija. Viskas priklauso nuo to, kaip tu į tą faktą reaguoji. Siūlau reaguoti kuo ramiausiai, žinant, kad ir tai praeis.

Labiausiai susikoncentruokit ne ties problema, o ties uždavinių sprendimu. Nurašykite tas problemas, kurios buvo iki šiol, kurios yra dabar. Pradėkite iš pradžių, palikite tą bėdą ramybėje, nusikratykit minčių apie ją. Verčiau pabandykit nupiešti savo ir savo kompanijos ateitį, siekiant naujų tikslų, remiantis šiandienos problematika.

Lietuviai esame Lietuvoje. Privalome išnaudoti visas galimybes būdami tranzitine šalimi, turėdami potencialą Rytuose, ir – beveik lygiavertį – Vakaruose. Na, ir į Ameriką galėsim be vizų važiuoti. Daugelis iš mūsų, kelias dienas pabuvę ramybėje, atsipalaidavę nuo rutinos, sugalvotų gerų būdų panaudoti mūsų geopolitinę situaciją ir lietuviškuosius instinktus: darbštumą, kantrybę, savitumą, savarankiškumą. Daug kam rekomenduoju įkurti savo įmones. Labai ta procedūra paprasta, tik nueikite iki artimiausio notaro savo rajone ir jūsų svajonių verslas bus pradėtas. Tokiais laikais ypač reikalingas savarankiškumas ir verslumas, pravers ir vartotojui, ir jums. Sufokusuokit savo veiklą į šiandienos žmonių problemų sprendimą ir laimėsite pirmi.

Pabaigai noriu pasakyti, kad daiktų ir pinigų kaupimas kaip savaiminis tikslas yra pražūtingas. Niekada nesu matęs, kad paskui katafalką, laidotuvių ceremonijos gale, važiuotų vilkikas su visais to velionio daiktais. Taigi, atsirinkite, kas jums gyvenime svarbiausia.

Linkiu gyventi savo gyvenimą – tokį, kokį įsivaizdavot visada, ir nekreipti dėmesio į tai, ką kiti daro, šneka ar galvoja…

Išlikit savimi, kad ir kokios sąlygos bebūtų.