Ir tiesa, ir šviesa…
Mūs žingsnius telydi…
Tai mūsų Himno žodžiai, kaip priesakas Tautos gyvenimo kely, kurio savos valstybės piliečiai privalo laikytis.
Paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, pasidžiaugėmė pasiektais laimėjimais, bet nutylėjome savo bėdas, nuopuolius ir trūkumus, lyg jų nebuvo, lyg jų nereikėtų taisyti, lyg jie nekentų mūsų ateičiai.
Pabandykime peržvelgti tuos trūkumus, pataisyti klaidas, kad pakiltume iš dvasinio Tautos nuopuolio.Peržvelkime pasekmes pagal Himno žodžius.
Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme!
Kur mūsų didvyriai buvo pagerbti ir pagarsinti?
Imame Nepriklausomybės atstatymo signatarų, Jubiliejaus šeimininkų , išleistą knygelę „Kovo 11 Lietuvos valstybingumo raidoje“. Ir …
Ir nerandame Kovo 11 datos nei skyriuje „Ilgas ėjimas laisvėn“, nei „ Mūsų istorijos datos“! Pirmuoju atveju pažymėta data – kovo 9 d. , kur deputatai diskutuoja apie Nepriklausomybę, o po jos – jau balandžio 25 d. – kai S.Žemaitis, protestuodamas dėl TSRS ekonominės blokados, susidegino Maskvoje…O kur Kovo 11 d. – nėra!?
Antruoju atveju – „Mūsų istorijos datos“ turi dar žymesnę „juodą skylę“: nuo 1939-09-19 SSSR įsiveržimo į Vilnių iki 1990-11-17, kai Briuselyje atidarytas Lietuvos info biuras,- nėra nei 1990-03-11, nei kitų svarbių datų per 60-ties metų laikotarpį…
Tai ko norėti iš Istorijos instituto ir kitų institucijų, jei Signatarų klubo leidinyje nėra pačios svarbiausios datos – Lietuvos valstybingumo atkūrimo? Tada nestebina ir faktas, kad Lietuvos prezidentų sąraše nėra faktinio pokario Prezidento, vadovavusio Lietuvos partizaniniam pasipriešinimui, Jono Žemaičio – Vytauto.
Tai tik žodžiai ant popieriaus neparašyti. O kur konkretesniais, rankom apčiuopiamais darbais įamžinti mūsų didvyriai? Ar turime nors vieną paminklą Tautos šaukliams, žiburiams ar kankiniams? Per 20 metų nei vieno nepastatėme, Lietuvos istorinių asmenybių nepagerbėme ir savo didvyrių neįamžinome.
Tik Tarptautinės organizacijos įvertino Lietuvos didvyrius, pagerbė ir apdovanojo aukščiausiais pasaulyje žymenimis.
„…Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia..“
Istorija – geriausia patriotizmo, valstybingumo ir pilietiškumo mokykla. Tačiau, peržvelgus mūsų istorijos vadovėlius, į akis krenta Holokausto išryškinimas , o ne Lietuvos žydų gelbėjimas.Lietuvos Statutuose dar giliuose viduramžiuose buvo įtvirtinta laisvė. Ir laisvė visiems, kas atvyksta į valstybę gyventi! Laisvė ir lygios teisės visiems. Ypač tai buvo aktualu žydams, visama pasaulyje persekiojamiems, žeminamiems ir ribojamiems…
Lietuvoje jie buvo 600 metų be pagromų, lygiateisiai ir laisvi, valstybės saugomi! Tokio lietuvių žmogiškumo (humanizmo) dėka šiandien Lietuvoje gyvena ir savom kalbom kalba 115 tautybių žmonių. Yra netgi pasaulyje išnykusių (karaimai), bet Lietuvoje išlikusių ir toliau klestinčių tautų!
Tiesa, Signatarai paruošė ir išleido 3 tomų fotoalbumą „Didžioji Lietuva“, kurio 2 000 puslapiuose suregistruotas visas šiai dienai išlikęs kultūrinis paveldas ir 3 valstybėse (Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje), anksčiau buvusiose Didžiosios Lietuvos sudėtyje. Bet albumai be teksto – jie dar tik medžiaga istorikams aprašyti mūsų Tėvynės buvusią šlovę, galybę ir kultūrą. Kaip kad dar tokio pačio darbo laukia Kazimiero Teisynas ir trys Statutai, kad Pasaulis suprastų, kodėl lietuvių, po Didžiosios Lietuvos iširimo, niekas nevadina okupantais?
Tik vieni žydai mus apjuodino per visą svietą, nors ir Jad Vašemo įvertinimu esame 2 vietoje iš 32 valstybių apdovanotų „Pasaulio teisuolio vardais“. Ar Istorijos institutas rūpinasi mūsų, komunistų ištrintos, istorijos atstatymu ir pateikimu Pasaulio visuomenei, studentamas ir moksleiviams?
Ne. Praeities stiprybės šaltinis dar paslėptas nuo Žmonijos, nuo Tautos ir, atvirkščiai, tuščią vietą tiek žiniasklaida, tiek švietimo ministerija užteršė! Informacinę aplinką paskandino netikromis, nepilnomis, amoraliomis žiniomis.Tokia degraduota žiniasklaida, o ypač per TV bei internetą, „išderino“ Lietuvą iš vidaus ir nustūmė į Sodomos-Gomoros pelkę, prisidengdama žaviu liberalizmo pavadinimu.
Šiandien viešai kalbama apie moralės, dvasingumo stoką ir naujo Sąjūdžio šioms vertybėms atkurti būtinumą!
Kaip parodija į šį obalsį susikūrė Valinsko „Prisikėlimo“ grupuotė ir su fanfarais įžengė į Seimą. Pasekmės akivaizdžios ir liūdnos – susiskaldymas, nepasitikėjimas ir interpeliacijos bei postų praradimai. Bet ne darbas Lietuvos labui.
„…Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės…“
Kaip Seime , taip ir valstybėje. Jei valdžios vyrai antrąkart ženijasi, dar su pirmąja neišsiskyrę, -tai Tauta šią nuodėmę atkartoja. Jei valdžia „žiauria akcija“ nuplėšia paskutinį lopą iš jau ir rublinių indėlių afera apgrobtų žmonių, tai ir jie susipranta, kad reikia šį bei tą nuslėpti. Jei valdžia įsileidžia svetimą „Trojos arklį“ į valstybės vidų ir net tik leidžia, bet ir įstatymais paremia to arklio „lygiomis teisėmis“ pavadintą demoralizaciją, tai visuomenė yra priversta kovoti su homoseksualizmo baisiomis pasėkmėmis tiek kiekvienoje šeimoje, tiek ir valstybinių intitucijų lygyje.
Ir kovoja: Lietuvos disidentai toliau kaunasi teismuose su visokiais „kliugeriais“, kagėbistais, rezervistais, transvestitais ir tolerantais. O tuo tarpu šios demoralizacijos „krikšto močia“ paskelbiama „Metų Moterimi“ Lietuvoje?! Vietoj to, kad paskelbti jai apkaltą Seime už priesaikos laužymą ir Konstitucijos pažeminimą!!!
Kankinasi pavienės šeimos (Kedžių) su pedofilų klanais, teisėsaugoje ir teisėtvarkoje. Kankinasi ir visuomeninės organizacijos, gindamos vaikus nuo iškrypėlių. Netgi teisininkai apsivienijo ir gina skriaudžiamas mamas už motinystės pašalpas. Vietoj to, kad valstybė ir jos institucijos tvirtai laikytųsi įstatymų ir gintų piliečių, o ne homoseksualų teises! O dabar – įtariami pedofilija A.Ūsas ir L.Stankūnaitė saugomi vietoj arešto. Ir dar brangokai saugomi – per pusmetį iš mūsų kišenių jų apsauga išpurtė pusę milijono litų!!! Vietoj to, kad sušelpti vaikus auginančias mamas…
Tai ar galime sakyti, kad valdžia dirba Lietuvos naudai ir žmonių gėrybei? Skolos senai viršijo pajamas, o Lietuva iš „Mažosios Amerikos“ padaryta „Didžiąja ubage“.
Kokią klaidą padarėme Lietuvos atkūrimo kely, kad dabar taip vargstame, degraduojame ir netenkame vilties? Kodėl toks ryškus visuomenės dvasios nuopuolis, kai bažnyčių durys plačiai atvertos ir niekas nepersekioja už tikėjimą?Kodėl tiek juodų bylų , nusikaltėlių, kyšininkų ir išprievartavimo šalyje, išsiveržusioje iš kruvinų komunizmo gniaužtų?
Todėl , kad neįvykdėme desovietizacijos.
Visi KP ir KGB pakalikai liko ir dirba savo išdavikišką darbą toliau. Šiandien Lietuvą galėtume įvertinti, kaip pasisekusį komunistinio kapitalizmo modelio įgyvendintą eksperimentą!
Su Sąjudžiu Kovo 11 d. atgavę Nepriklausomybę, bet nedesovietizavę valdžios – praradome laisvę! Kaip ištaisyti šią klaidą , kai rinkimų farsas „lipdukų“ ir alaus pagalba senokai nuplaukė į „prichvatizatorių“ kišenes?
Kad Tiesa ir Šviesa vėl nušvistų Lietuvos padangėjė pakilo į kovą Antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, neapsikentę okupacinės valstybės tęstinumo teisėsaugos veikloje. Prie „Pasipriešintųjų“ (P.Plumpos, N.Sadūnaitės) prisijungė ir signatarai B.Gajauskas, A.Endriukaitis, A.Patackas bei pateikė aukščiausiems valdžios pareigūnams memorandumą „Dėl laisvės kovų prasmės ribos peržengimo“.
Tai pirmas žingsnis, suteikiantis progą valdžiai pakeisti visą teisėsaugos sistemą. Kauno pedofilijos byla parodė demoralizavimo sistemoje (pedofilų klano) apimtis ir veiklos pobūdį. Nei vienas pareigūnas , išviešintas Seime kaip „vilkinęs, nekompetetingai, nekvalifikuotai, aplaidžiai dirbęs…“, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors dėl šių priežasčių žuvo du žmonės.Net ir po Seimo išvadų , prokuratūra nepakeitė darbo stiliaus ir teismą byla pasiekė be dar galimų surinkti įrodymų. Lygiai kaip ir iki svarstymo Seime, prokurorai nereagavo į kvalifikuotų teisininkų (A. ir N.Venckų) pareiškimus, prašymus ir skundus t.y. klanas tęsė savo veiklą, nes turėjo užtarėją Seime – St. Šedbarą.
Dar parodoksaliau procesai vyksta politinėse bylose, kur Lietuvos piliečių, laisvės kovotojų veiksmai ir toliau vertinami iš okupantinių pozicijų ir naudojant įkalčiams KGB medžiagą! Antai, Lietuvos Saugumo „Kovos su komunizmu“ skyriaus darbuotojas A.Dailidė ir šiandien nuteistas „už piliečių laisvės apribojimą“, nors tai buvo teisėtas komunistų areštas!
Ypatingai tai papiktina šiandien, kai ir ES – komunistai jau prilyginti naciams su visomis iš to išplaukiančiomis pasėkmėmis. Tuo tarpu Lietuva vienintelė išlieka komunizmo citadele, kur buvę okupantų kolaborantai ne tik nenubausti (N.Dušanskis su kompanija), ne tik neišeliminuoti iš politinio gyvenimo (persikrikštiję sėkmingai dalyvauja rinkimuose), bet ir dirba Lietuvos Saugumo vadovu (A.Pocius), užsienio reikalų ministru (A.Valionis), jau nekalbant apie teisėtvarkos ar teisėsaugos institucijas. Antai tik Vilniuje atsirado vietoj buvusių 2 – net 256 advokatų kontoros, kuriose, (kas gali paneigti?) dirba KGB rezervistai (A.Pocius), patys kagėbistai ir jų informatoriai – stukačiai!
Argi šių teisėsaugininkų teisinė sąmonė ne priešiška Lietuvos Nepriklausomybei?
Todėl, pirmu žingsniu memorandumo autoriai prašo valstybės vadovus pateikti Lietuvos visuomenei statistinius duomenis apie pasipriešinimo dalyvių ir kolaborantinių bylų eigą, trukmę ir sprendimus, kad Tauta galėtų įvertinti tų teisėsaugininkų priešišką požiūrį ir pradėti jų antitautinės veiklos tyrimą.
Šiems ir kitiems (pvz. pedofilų) tyrimams tinkamai atlikti būtina pasikviesti pagalbos iš Interpolo, turinčio praktikos ir specialistų šiose srityse.
Atvirai priešiškai Lietuvai nusiteikusių ir dirbančių ne jos naudai darbuotojų išaiškinimas bei eliminavimas iš valstybės institucijų – tai būtų kaip alternatyva neatliktai desovietizacijai – ir vienintelė sąlyga Lietuvai išlikti!
