Įmonės bankrotas: ko tikėtis darbuotojams?
Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, auganti infliacija, vis didesnį pagreitį įgaunanti nekilnojamojo turto rinkos krizė ne vieną įmonę veda į bankrotą. Kaip elgtis tokioje įmonėje dirbantiems žmonėms?
Trys eilės
Bankrotą Įmonių bankroto įstatymas apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą.
Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Minėtojo įstatymo nustatyta, kad įmonėje vykdant bankroto procedūrą su darbuotojais ir žemės ūkio produkcijos gamintojais atsiskaitoma kaip su antrosios eilės kreditoriais. Pirmąja eile yra atsiskaitoma su įkaito turėtojais — bankais. Trečiąja — su Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitais kreditoriais.
Nesunku suvokti, jog įmonėje vykdant bankroto procedūrą visiškai atsiskaityti su darbuotojais neretai nepavyksta. Be to, pati bankroto procedūra dažnai užtrunka ilgai, o į šias žabangas patekusiems darbuotojams reikia lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Gelbėjimo ratas – Garantinis fondas
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų gelbėjimosi ratas — Garantinis fondas. Pagrindinę šio fondo lėšų dalį sudaro įmonių mokamos 0,2 proc. nuo apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio dydžio įmokos. Šios ir kitos Garantinio fondo lėšos naudojamos išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrūkę, taip pat buvusiems šių įmonių darbuotojams, kai šios jiems yra įsiskolinusios, mokėti. Tokios nuostatos įteisintos ir mokamų išmokų dydžiai nustatyti Garantinio fondo įstatymu.
Garantuotos išmokos ir jų dydžiai
Iš Garantinio fondo nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki kreipimosi į šį fondą neišmokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais: 1) darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma. Kai per šiuos tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimalių mėnesinių algų suma; 2) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetes atostogas — ne didesnė už vieną minimalią mėnesinę algą; 3) išeitinė išmoka — iki dviejų minimalių mėnesinių algų; 4) apmokėjimas už prastovą — neviršijantis vienos minimalios mėnesinės algos; 5) žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nepereina valstybei.
Darbo užmokestis už atliktą darbą bei apmokėjimas už prastovą skaičiuojami pagal bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo teismo nutarties ar kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos.
Konkrečius išmokų, mokamų iš Garantinio fondo, dydžius šio fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė. Minėtųjų įmonių darbuotojams išmokėti skiriamos sumos apskaičiuojamos atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Skiriant išmokas yra taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis Garantinio fondo tarybos nutarimo priėmimo dieną.
Sprendimo priėmimo terminas
Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius per vieną mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. O sprendimą dėl lėšų skyrimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų iš minėtųjų fondų administratoriaus gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba.
Iš Garantinio fondo nurodytos išmokos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams gali būti skiriamos ir mokamos tik vieną kartą. Taip atsitikus, šių darbuotojų kreditorinių reikalavimų suma mažinama jiems iš minėto fondo sumokėta išmokos suma. Likusią kreditorinių reikalavimų dalį darbuotojas gali tikėtis atgauti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka realizavus bankrutavusios įmonės turtą, jeigu tik kas liks patenkinus pirmos eilės kreditorių — bankų — reikalavimus.
Bendros pastabos ir patarimai
Iš Garantinio fondo lėšų neatlyginami įmonės įsiskolinimai dėl nesumokėtų komandiruotpinigių ir kitų kompensacijų darbuotojams, išskyrus kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat nemokami teismo priteisti ar įmonės pripažinti kaip skola vidutiniai darbo užmokesčiai už uždelstą atsiskaityti laiką, priverstinę pravaikštą ar neapmokėtas panaudotas kasmetines atostogas.
Žinotina ir tai, kad Garantinio fondo įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams asmenims, taip pat ES valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams ir atstovybėms, įregistruotiems Lietuvoje. Bet minėtojo įstatymo nuostatos nebūtų taikomos valstybės ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms bei bendrijoms.
Na, o dirbantiems įmonėse, kur laiku neišmokamas darbo užmokestis, įsimintina, jog Darbo kodekso 128 straipsnis suteikia jiems teisę nutraukti neterminuotą bei ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui sudarytą terminuotą darbo sutartį, jeigu jų darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių, taip pat jeigu jiems daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jiems priklausantis darbo užmokestis. Taigi vargu ar verta laukti, kol į tokios įmonės langą pasibels bankrotas. Laiku nutraukus darbo santykius ir gavus dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką galima patirti kur kas mažiau nuostolių.