Hiperinfliacija prasidės Kinijoje ir sunaikins dolerį
Erikas De Karbonelas
Išminčiai klysta dėl Kinijos. Pavyzdžiui, Goldmano Sačs nuomone, „Kinija juanio kursą 2009 metais laikys siauruose rėmuose, nes rūpinsis eksportuotojais”. Dar blogiau, kai kurie mano, kad KLR devalvuoja savo valiutą! Kažkas aiškiai norima laiko tikrove! Idėja apie tai, kad Kinija laikys savo dolerio orientyrą, kad padėtų savo eksportuotojams, lygi frazei „Būsto kainos visada augs” arba „Jūs galite rasti kelią į klestėjimą”.
Daugiau jokių nemokamų pietų
Jeigu jūs nieko neišmokote per paskutiniuosius pusantrų metų, tai bent turėjote suprasti vieną paprastą dalyką: jeigu kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, tai todėl, kad tai TIKRAI per daug gerai, kad būtų tiesa. Masinės informacijos priemonės ( MIP ) žiūri į Kinijos dolerio orientyrą kaip į abipusiai naudingą situaciją: amerikiečiai gauna pigų importą ir žemus procentinius tarifus, o tuo metu Kinija gauna stiprų gamybos sektorių. O tuo metu komentatoriai ginčijasi, ar Kinija mums amžinai skolins pinigus, bet niekada nekalba apie REALIĄ dolerio orientyro problemą.
JAV prekybos deficitas reikalauja, kad Kinija prispausdintų pinigų!
Šitas dolerio orientyro niuansas reiškia visus pinigus, kuriuos Kinija turi išspausdinti, kad palaikytų valiutos kursą. Centrinis Kinijos Bankas patalpina papildomus dolerius, kuriuos jis gauna iš prekybos, į augančias užsienio valiutos atsargas, o paskui spausdina juanius, kad užmokėtų Kinijos eksportuotojams. Tai veda prie pagrindinės Kinijos pinigų masės didėjimo tokiu kiekiu, kiek padidėja jos valiutos atsargos. Kinijos sugebėjimas kaupti amerikiečių atsargas begalinis, o sugebėjimas kontroliuoti savo pinigų masę ne begalinis.
Tikroji grėsmė dolerio orientyrui
Jei įvykiai gali vystytis taip, kad priverstų Kiniją mažinti savo valiutos kursą dolerio atžvilgiu, tai – nekontroliuojamoji infliacija. Nežabota infliacija šalį užpildytų milijonais badaujančių ir sudarytų sąlygas dideliems socialiniams neramumams. Žemų maisto kainų išsaugojimas Kinijos valdžiai yra politinio išlikimo klausimas. Taigi, atsidūrę prieš pasirinkimą tarp valdžios praradimo ir dolerio orientyro praradimo, jie nepasikuklins ir nedelsdami paaukos dolerį, kad išgelbėtų savo kailius.
Kol kas Kinija sugeba sulaikyti infliaciją, bet…
Paskutiniaisiais metais Kinija sugebėjo valdyti savo aktyvaus prekybinio balanso infliacinius efektus, „sterilizuodama” savo papildomą likvidumą (spausdintas juanis). Šios sterilizavimo pastangos iššaukė sekančius mechanizmus:
1) Padidėjo reikalavimai komercinių bankų rezervams. Kinijos Liaudies Bankas spausdina pinigus aktyviajam prekybos balanso finansavimui, todėl didina juanių kiekį, kurį komerciniai bankai turi laikyti Centriniame banke kaip rezervą, kad išvengtų šviežiai išspausdinto kešo patekimo į ekonomiką. Praeitų metų gegužę reikalavimai komercinių bankų rezervams buvo 16,5%.
2) Juaninių sterilizacinių sąskaitų pardavimas ( RMB- denominated sterilization bills ). Bankų sistema priverstinai „suėsdavo” daugumą šių sąskaitų. Praėjusių metų gegužę sterilizacinių sąskaitų apimtys sudarė 10% bankų depozitų.
Visos šios priemonės kartu paėmus mobilizavo 26,5% visų KLR komercinių bankų depozitų. Tai rodo intervencijų lygį, kurių KLR turėjo griebtis, o tai didino sterilizacinių mechanizmų lygį, atitinkantį užsienio valiutos atsargų augimą.
Nežiūrint į tai, kad Kinijai dešimtmečiais pavykdavo valdyti infliaciją vienaženklių skaičių ribose, ši situacija greitai pasikeis. Visos ekonominės jėgos KLR jau pasiruošę nugrimzti į infliaciją.
Kinija jau baigė savo sterilizacijos operacijas
Dabar KLB ( Kinijos liaudies bankas ) atsisakė visų sterilizacijos pastangų:
1) KLB sumažino reikalavimus rezervams 2 procentais stambiems Kinijos bankams ir 4 procentais visiems kitiems.
2) KLB sulėtino sterilizacijos pastangas, sulėtinęs kassavaitinius mažinančius likvidumą trijų mėnesių ir 52-savaitinių sąskaitų pardavimus. Dabar pardavimai vyksta kartą per dvi savaites. Šitų pardavimų rezultatas: atsiskaitomojo Tarptautinio Kinijos banko obligacijų rinkos mokėjimo laukia pagrindinės Kinijos pinigų masės padidėjimas 2 trilijonais juanių 2009 metais.
Šie veiksmai rodo, kad KLB baigė intervenciją į valiutų rinką ir telkiasi prie (įsivaizduojamų ) defliacijų rizikų. Grynųjų pinigų potvynis prasidėjo, ir paslėptos infliacijos cunamis greitai palies Kiniją.
Kinija valdo rekordinius aktyviuosius prekybinis balansus
Kinijos importas patiria krachą daug greičiau, negu jos eksportas. Gruodžio mėnesį Kinijos importas krito 21,3%, o tuo metu eksportas- tik 2,8%. Kinija valdė rekordinius aktyviuosius prekybos balansus : per paskutinius tris mėnesius jie atitinkamai sudarė 35 milijardus $, 40 milijardų $ ir 39 milijardus.
Kinijos prekybos balanso proficito priežastys akivaizdžios. Peržiūrėkite prekių sąrašą, kurias šalis gali eksportuoti, ir paklauskite savęs, kuri iš šių prekių būtų geriausia parama rimčiausio ekonominio nuosmukio metu.
*** Kommodai ( nafta, dujos, plienas ir t.t. )
***Gamybos priemonės ( lėktuvai, vikšrai, mašinos naujiems fabrikams, mašinos naujiems kalnų pramonės projektams, naftos žvalgybai ir t.t. )
***Ilgalaikio vartojimo prekės ( automobiliai, prietaisai, elektroninė įranga, namų apstatymas ir t.t. )
***Prabangos prekės ( gaminiai su firminiais prekių ženklais, dizainerių kurti drabužiai, meno dirbiniai ir t.t. )
***Pigios plataus vartojimo prekės ( jūs visi perkate Wal-Mart )
Atsakymas – pigios plataus vartojimo prekės palaikys geriau negu bet kas. Tai galima pastebėti mažmeninėje prekyboje per šventes. Wal – Markt, kuris importuoja iki 70%savo produktų iš Kinijos, buvo vieninteliu mažmeninės prekybos tinklu, užfiksavusiu metinį pardavimų padidėjimą. Taip kad kol pasaulinė ekonomika efektingai „krato kojas”, Volmartinių pigių prekių paklausa lieka pakankamai didelė. Išvada sekanti, kad , nežiūrint į Kinijos eksporto kritimą, ši prekių kategorija kris mažiau, negu konkurentų – gamintojų.
Esantis aktyvus prekybos balansas vis dar negyvybingas. Jeigu Kinija ir toliau valdys 40 milijardų aktyvaus prekybos balanso visus metus, tai jos pagrindinė pinigų masė 2009 metų pabaigai padvigubės. Be kita ko, kadangi Kinija užfiksavo juanio kursą, jos aktyvios prekybos balansas vargu ar sumažės, nes pigių plataus vartojimo prekių poreikis išliks labai stiprus.
2009 metais Kinijos ekonomika susiaurės
Ilgas, stebinantis ekonomikos augimas – pats rimčiausias faktorius, kuris padėjo Kinijai prilaikyti infliaciją. Infliacija vyksta, kada pinigų masė auga greičiau, negu ekonomika, o Kinijos ekonomika augo greitai. Šis ekonomikos augimas leido „suryti” milžiniškus juanių kiekius, kurie buvo atspausdinti, kad palaikyti dolerį.
Bet tai 2009 metais pasikeis. Dėl krintančios globaliosios paklausos Kinijos ekonomika sulėtės iki nulio, jei nenugrimz į neigiamą augimą, kuris neutralizuos infliaciją švelninančią jėgą ir sustiprins KLR spausdinimo staklių infliacinį poveikį.
Pastaba: Kinijos ekonomikos jėga nepakankamai įvertinta.
Svarbu pažymėti, kad tuo metu, kai ekonomikos augimas keliaus į minusą, Kinijos ekonomika nepatirs kracho. Jos ekonomikos jėga nepakankamai įvertinta. Negana to, kad ji turi atsikovojusi elastingą pigių plataus vartojimo prekių paklausą, ji naudos turės ir iš importo pakeitimo. Štai kodėl importas į Kiniją taip greitai krinta: kinai persiorientuoja į pigų vidaus produktą vietoje brangaus užsienio importo. Tuo metu kai buvo pastebėtas staigus Kinijos pirkėjų abejingumas brangioms firmoms ( Dior, Chanel, Hermes ir kt.) ir kitiems prabangos dalykams, kopijos ir kitos pigios prekės vis dar graibstomos nuo lentynų. Kinijos vartotojai jau nuspaudė stabdžius, bet jie vis dar daug švaisto, ką patvirtina ir 21-sis metų augimas 2008 metais.
Bet, nežiūrint į pagrindines stiprias Kinijos pozicijas, esamas tarptautinis nuosmukis per daug stiprus, kad jį ramiai pralauktum. Tarptautinės finansinės pjautynės tokios rimtos, kad netgi pigių prekių paklausa sumažės. Ir to rezultatas, nežiūrint į tai, kad Kinija gali laimėti prieš bet kurią planetos šalį, jos ekonomika vis tiek nukentės 2009 metais.
Defliacija Kinijoje – tai per daug gerai, kad būtų tiesa
Kinija pastoviai kovojo su infliacija, kurią išprovokavo dolerio orientyras. Ekonomikos augimo ir vien tik sterilizavimo operacijų buvo negana, kad būtų sumažintas likvidumo augimas, ir Kinija buvo priversta žengti ryžtingesnius žingsnius, tramdydama infliaciją. Šios politinės priemonės ir sterilizavimo pastangos labai sumažino vidaus paklausą ir nutolino vyriausybę nuo pagrindinių paslaugų vystymo, kurias teikia kitos išsivysčiusios šalys. Šita nuslopinta vidaus paklausa iškreipė Kinijos ekonomiką, o tai atsispindėjo nykštukiniame aptarnavimo sektoriuje ir nusmukdė Kinijos piliečių gyvenimo kokybę.
Kinijos finansinė represija ir rinkos socializmas
Savo pasmerktoje pralaimėjimui kovoje su infliacija Kinija ėmėsi griežtų politinių priemonių, kad nuslopintų vidaus paklausą ir kainas ( jos – tik keletas antiinfliacinės politikos priemonių, kurių Kinija ėmėsi):
1) Griežta kainų politika ( t.y., stambieji didmeninės prekybos atstovai turi gauti vyriausybės pritarimą, jei nori kainas padidinti 6 procentais, per 10 dienų, o jei 10 procentų – per mėnesį .Kreditų lubos. Apsiriboja tuo, kiek komerciniai bankai gali duoti.)
2) Floors paskolos procentų ir depozitų normų lubos.
3) Griežtas valdymas, atiduodant žemę nuomai.
4) Rimti reikalavimai perkant ir parduodant žemę.
5) Tiesioginis vyriausybės kišimasis į tam tikras pramonės šakas ( aliuminis, plienas, automobiliai, ir tekstilės sektorius 2004 metais).
6) Baudos bet kuriam nekilnojamojo turto pirkėjui ir pardavėjui, jei operacijos atliekamos per trumpą laiko tarpą.
7) Reikalavimas vietos valdžios organams sumažinti išlaidas, investicinių projektųpatvirtinimo atidėjimas.
8) Dideli mokesčiai pardavimams.
Nuslopinta vidaus paklausa iškreipė Kinijos ekonomiką
Šiuos iškraipymus, kuriuos išprovokavo sterilizavimo operacijos ir politinės priemonės, geriausia nagrinėti, lyginant Kinijos ir JAV ekonomikas:
1) Amerikiečių vartotojai gauna mokesčių stimulus PRIEŠ Kinijos naminius pirkėjus, kurie gauna mokesčių baudas.
2) JAV gauna dirbtinai mažus mokesčių tarifus PRIEŠ Kiniją, kur dirbtinai aukšti procentiniai tarifai.
3) „JAV aptarnavimo ekonomika” PRIEŠ Kinijos „mažą aptarnavimo ekonomiką”.
JAV perkainuotas doleris ir lengva kreditų politika privertė aptarnavimo sektorių tapti per daug stambiu, dirbtinai pakeldami Amerikos pragyvenimo lygį. Ir atvirkščiai, nuslopinta Kinijos vidaus paklausa privertė aptarnavimo sektorių tapti nykštukiniu, o tai dirbtinai sumažino Kinijos pragyvenimo lygį.
Kinijos valdžia, įsitraukusi į eksporto vystymą ir kovą su ekonomikos perkaitimu, atsainiai pažiūrėjo į pagrindinių vyriausybinių paslaugų vystymą, ką daro kitos išsivysčiusios šalys. Taigi nepakankama Kinijos piliečių socialinė apsauga, nepakankamas nemokamas lavinimas, vartojimo kreditai privertė Kiniją išsaugoti daugiau už Vakarų kolegas, palikdamas juos su mažesniu kiekiu grynojo pelno.
Defliacija Kinijai būtų sėkmė
Kinijos valdžia labiau bijo defliacijos, o ne infliacijos. Kova su defliacija leistų Kinijai:
1) Sulėtinti vis brangiau kainuojančias sterilizavimo pastangas.
2) Mažesnius procentinius tarifus.
3) Atsikratyti visų valdymo priemonių, kurios iškraipo vidaus nekilnojamojo turto rinkas.
4) Padidinti vartojimo išlaidas, nebijant infliacijos poveikio.
5) Išvystyti visapusišką socialinės apsaugos tinklą.
6) Finansuoti visuomenės švietimo išplėtimą.
7) Pagreitinti gyventojų kreditavimo sistemos vystymą.
8) Skatinti silpnai išvystytų vidaus sektorių augimą ( gyvenamasis būstas, sveikatos apsauga, švietimas ir t.t.).
Daugelį iš šių priemonių Kinijos valdžia jau imasi įgyvendinti. Visų gailesčiui, daugiau nebėra jokių nemokamų pietų. Galimybė, kad Kinija gali palaikyti infliacinį valiutos orientyrą, nekreipdama dėmesio į ilgametę antiinfliacinę politiką, paleisti atgal į apyvartą sterilizuotos valiutos srovę, imtis stimuliavimo politikos pagal Vakarų scenarijų, nejausdama dviženkliais skaičiais pasireiškiančios infliacijos, – tai absurdas.
Jokio deleverdžingo
Nėra nė vieno šanso, kad Kinijoje bus defliacija. Nė vieno. Kinijos bankų sistemos jėga to neleis.
1) Išskyrus Kinijos banką, kiti turi tik mažas užsienio skolas. Taigi, nors nuodingieji Amerikos vertybiniai popieriai buvo parduoti viso pasaulio bankams, Kinijos kapitalo valdymo priemonės gynė jos bankų sistemą nuo beviltiškos skolos Amerikai.
Kaip pagalbinis šalies sterilizavimo operacijų efektas, 26,5 procento Kinijos komercinių bankų depozitų buvo praeityje patalpinti centriniame banke.
2) Skirtingai negu Vakarų bankai, kurie mėgavosi auksiniu kreditų dugnu jau daug dešimtmečių, Kinijos bankai tik neseniai įsitraukė į šitą žaidimą. Būtent dėl šio vėlavimo jie praleido korporacinį vakarėlį.
Kinija yra pavydėtinoje padėtyje ir todėl, kad jai nereikia deleverage‘o.
3) Kinija kovojo prieš NPL ( nevykdančias sąlygų kreditų sutartis ) paskutiniuosius keletą metų. Pavyzdžiui, didelėmis baudomis, uždėtomis valdantiesiems bankams, atsakingiems už naują NPL, Kinijos bankai ėmė labiau rūpintis paskolų saugumu, negu jų pelningumu. Ir ši kova vėl atsipirko. 2008 metų rugsėjo 30 dienai neišpildyti kreditai sudarė 2 procentus Kinijos bankų paskolų, lyginant su 2,3 procentais FDIC – bankų, draustų Amerikos sąlygomis. Paskolos irgi ženkliai pagerėjo.
Pagaliau pačios Kinijos pinigų masė – underleveraged lyginant su likusia pasaulio dalimi. Pavyzdžiui, JAV M2, M1 atžvilgiu 65% aukštesnis, negu Kinijos. Kinijos M2, turbūt, yra pats aukščiausias pasaulyje.
Analizuojant Kinijos bankų stiprumą, jokia skolų defliacija negalima.
Jeigu nėra jokio defliacijos šanso, tai kodėl Kinijos cpi lėtėja?
Yra trys pagrindinės Kinijos cpi lėtėjimo priežastys:
1) Sprogęs kommodų burbulas. Dėl spekuliacinių fjučersinių JAV rinkų prekybos kainos 2008 metų vasarą buvo iškeltos iki dirbtinio lygio. Kadangi šitos išpūstos kainos krito, jos išprovokavo laikiną tarptautinės infliacijos sulėtėjimą.
Antroje metų pusėje delevereging ir chedž-fondų išpirkimas išprovokavo didelių kiekių karštųjų pinigų nutekėjimą iš Kinijos. Šitas laikinas nutekėjimas laikinai sumažino aktyvų kainą.
2) Prekybinio burbulo pūtimas defliacijos baimę išnešiojo po visą pasaulį ir privertė sulėtėti pinigų apyvartos greitį.
Defliacijos baimė paralyžiavo Kinijos pinigų masę
„Defliacijos baimė” surišo Kinijos pinigų masę. Nežiūrint į stabilią paklausą, Kinijos vartotojai atideda stambius pirkinius ir keliauja link diskonto parduotuvių. Firmos tupi keše, išgąsdinti Kinijos bankai skiriasi su pavojų keliančiais skolintojais, tokiais kaip kredito kortelių turėtojai. Kinija pergyvena vieną iš trumpalaikių defliacijos laikotarpių, kurie dėsningai būna prieš hiperinfliaciją.
Defliacijos baimė Kinijoje – tai iliustracija „pinigų apyvartos greičio” sulėtėjimui ir kainų kritimui. Tiesiog dabar Kinijos bankai taupo grynuosius pinigus ir sulaiko atsiskaitymus asmeninėmis kredito kortelėmis. Dar prieš metus daugelis bankų sandėrius kredito kortelėmis apmokėdavo per 14 dienų, bet dabar prekybininkams teks laukti 20, 40 ar net 90 dienų, kol pinigai bus sumokėti. Todėl prekybininkai atsisako priimti kreditų korteles sąskaitoms apmokėti. Pagalvokite bent sekundę – visa Kinijos kredito kortelių jėga dingo tik dėl baimės.
Svarbus punktas kainų defliacijos klausimu, kurą išprovokavo defliacijos baimė – tai, kad ji iškart pasikeis, kai tik prasidės infliacija. Bankai ims mokėti kaip įprasta kreditų kortelėmis, ir prekybininkai jas vėl priims. Milžiniškas perkamosios galios padidėjimas , kuri buvo dingusi, vėl kils taip pat staiga, ir ją iššauks laukinis infliacijos šuolis.
Sterilizavimo operacijos tapo praradimu
Iki praėjusių metų sterilizavimo operacijos Kinijai buvo naudingos, nes procentai, kuriuos Pekinas uždirbdavo valiutos atsargomis , buvo didesni už normą, kurią KLRleido sterilizavimui namuose. Bet dabar, kai amerikiečių procentiniai tarifai sumažėjo iki nulio, Kinijos dolerio orientyras tapo nuostolinga politika. Kada Kinijoje prasidės infliacija ir procentiniai tarifai vėl ims kilti, Kinijos praradimai valiutos sterilizavimo srityje taps pralaimėjimu.
Kinija 2009 metais surengs karštųjų pinigų potvynį?
Kinija praeityje turėjo problemų su karštųjų pinigų įplaukomis, ir jos greičiausiai šiemet dar pablogės. Spekuliatyvusis kapitalas – tai pinigai, kurie reguliariai teka per finansines rinkas, ieškodami pačių aukščiausių trumpalaikių procentinių tarifų. Šie karštieji pinigai rado kelius į KLR sostinę ir laisvai teka į šalį ir iš jos, dideliam valdžios nepasitenkinimui.
Kai karštieji pinigai teka į Kiniją, jie verčia KLB spausdinti pinigus. Praeitų metų pradžioje šitie karštieji pinigai buvo viena iš didžiausių Kinijos problemų, infliaciją įsvyravę iki 8,6%, nežiūrint į valdžios pastangas. Spekuliatyvaus kapitalo problema laikinai dingo su kommodų burbulo sprogimu.
Visą antrąją praėjusių metų pusę defliacijos baimė verčia didžiąją spekuliatyviųjų pinigų dalį keliauti iš Kinijos ir ieškoti „saugumo” Amerikoje. Šis mažas masiškas bėgimas atsakingas už trumpalaikį Kinijos valiutos rezervų kritimą. Beje, karštųjų pinigų nutekėjimas iš Kinijos jau pasibaigė, ir srovė pasuko atgal.
Sekantį mėnesį, ar panašiai, auganti infliacija pradės didinti Kinijos procentinius tarifus, tuo metu kai pasaulio centriniai bankai nustatė savo normas, lygias nuliui arba apie nulį. Kadangi visas pasaulis žino, kad juanis pakankamai neįvertintas, šie aukštesni tarifai padarys Kiniją pačia patraukliausia vieta žemėje tiems, kas ieško aukštų procentinių tarifų, ir spekuliatyviųjų pinigų problema grįš su dviguba jėga.
Kinijos valdžia išnaudos visas priemones
Kinijos valdžia išnaudos visas priemones, kad įstatytų Kiniją į vėžes. Kad palaikytų ekonomikos augimą, Kinijos valdžia gali:
1) Padidinti mokesčių lengvatas eksportuotojams: pradedant elektronikos prekėmis, pagrįstomis aukštomis technologijomis ( motociklai, siuvimo mašinos, robotai ir t.t.) iki kaučiuko ir gaminių iš medžio.
2) Sumažinti eksporto mokesčius kai kuriems plieno gaminiams, aliuminiui, ryžiams, kviečiams, miltams ir trąšoms.
3) Sumažinti laikotarpį, per kurį žmonės gali perparduoti savo nuosavybę, nemokėdami mokesčio, nuo penkių iki dviejų metų.
4) Sumažinti mokesčius užsienio firmų ir piliečių nuosavybei mieste.
5) Leisti žmonėms pirkti antruosius namus tomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis, kaip ir pirmuosius.
6) Išleisti 900 milijardus juanių ir per tris metus pastatyti prieinamą būstą.
7) Sumažinti mokesčius iki 1% naujiems namų pirkėjams, kurie perka namus, mažesnius negu 90 kv. m.
8) Grynąsias subsidijas ir mokesčių mažinimą, kad skatintų namų valdų pirkimą.
9) Išleisti 4 trilijonus juanių ( 586 milijardų ) stimulų paketui, kad padidintų 2010 metais vidaus paklausą.
10) Investuoti per 3-5 metus 5 trilijonus juanių į kelių, uostų ir vandens kelių statybą ( tai 2 trilijonais juanių daugiau, negu buvo numatyta ).
11) Pritarti 2 trilijonų juanių skyrimui geležinkelių investicijoms.
12) Paskelbti mokesčių lengvatas visuomeninių infrastruktūrų projektams.
13) Atšaukti 5 procentų mokestį intereso pajamoms.
14) Atšaukti 0,1 procento mokestį paprastų akcijų pirkimui.
15) Instruktuoti Centrinį Huijin, kad jis įsigytų išvardintų Kinijos firmų akcijų.
16) Skatinti valstybei priklausančias firmas išpirkti akcijas.
17) Padidinti minimalias grūdų supirkimo kainas 15 %.
18) Pritarti reformoms, kurios leis valstiečiams nuomoti ar perduoti teises naudotis žeme.
19) Išleisti stimulų paketą automobilių sektoriui, įskaitant mokesčių mažinimą.
20) Nustatyti kainų lubas aviabilietams.
21) Dalinti dovanas grynaisiais, kad pakeltų piliečių nuotaiką prieš Naujuosius metus.
Bankai užtvindys ekonomiką naujomis paskolomis
Kinijos bankai kviečia išplėsti kreditus ir padėti kovoje „su defliacija”. Kad skatintų šitą pinigų masės augimą, KLB sustabdė sterilizavimo operacijas ir sumažino metinį paskolų procentą 2,16%, o depozitų normą 1,89%. Be kita ko, Kinijos valdininkai visiškai keičia dešimtmečiais gyvavusią represinę finansų politiką ir laisvina bankų sistemą. Viso to rezultatas – bankai tvindo ekonomiką naujomis paskolomis. Kreditų lubos, po kuriomis veikė komerciniai bankai, dabar buvo panaikintos, kreditų kontrolė sušvelninta, kad bankai gautų daugiau laisvės priimti sprendimus ir teikti kreditus.
Kinijos kreditoriai dabar galės restruktūrizuoti paskolas. Dabar bankai spaudžiami, kad naudodamiesi šia nauja finansine laisve, „stimuliuotų vartotojiškų kreditų plėtrą”.
Papildydami šiuos stimulus, švelnėja kreditų teikimo sąlygos mažoms ir vidutinėms firmoms, kurios iki šiol buvo išbrauktos iš valstybei priklausančios finansų sistemos. Kaip šitos politikos dalis, ir tam, kad padėtų bankams nugalėti defliacijos baimę, Kinija paskelbė, kad pakęs daugiau beviltiškų skolų. Šitas žingsnis ypač svarbus, nes didelės baudos buvo rimtu sulaikančiu perkreditavimų faktoriumi.
Galų gale, Kinijos valdžios įsipareigojimas kovoti su defliacija yra toks rimtas, kad reguliuotojai pareiškė, kad palaikys paskolų pardavimus ir garantavimą. Aš pasikartosiu, Kinija stumia paskolų garantavimą.
Kinijos pastangos padidinti kreditavimą veikia. Gruodžio mėnesį M2 Kinijos pinigai ir paskolų augimas šoko. Tik pažvelkit į Kinijos pinigų masės augimo grafiką.
Taigi panašu, kad Kinija keliauja į defliaciją.
Išvados
Aš žiūriu į Kinijos hiperinfliaciją kaip absoliučiai garantuotą. Jokių abejonių.
Kinija demontuos visas priemones, kurias naudojo per šiuos metus, kad kovotų su infliacija. Tai mažina apribojimus perkant nuosavybę, naikina kainų kontrolę, išlaisvina nuo paskolų kvotų, mažina procentinius tarifus, nutraukia sterilizavimo pastangas ir t.t.
Taigi aktyvus 40 milijardų dolerių Kinijos prekybos balansas reiškia, kad jos pagrindinė pinigų masė 2009 metais padvigubės. Yra faktų, kad Kinijos pinigų masė įšaldyta, ir privers infliaciją didėti, kai procesas pagreitės. Pagaliau kommodų burbulas sprogo, ir Kinijos ekonomika pasiruošusi subliūkšti.
Kiekvienas Kinijos ekonomikos požymis rodo, kad milžiniška hiperinfliacijos banga prasidės šių metų pradžioje. Tuo metu, kai aš rašiau apie grėsmes doleriui, išaiškėjo faktas, kuris pagaliau užbaigia JAV skolinimosi siautėjimą ir ardo mūsų valiutą.
Hiperinfliacija Kinijoje bus monumentalus įvykis
Kadangi Kinija gamina daugumą pasaulio pigių plataus vartojimo prekių, ji savo hiperinfliaciją eksportuoja į Pasaulį. Tai reiškia, kad joks vertybinis popierius, popieriniai pinigai nepergyvens šio įvykio su nenukentėjusia perkamąja galia. Kai kurie praras visą vertę ( doleris), o tuo metu kiti išgyvens, tik praras perkamąją galią ( juanis, euras, jena ir t.t. ). Vieninteliai pinigai, kurie išsaugos visą savo vertę, susidūrę su Kinijos hiperinfliacija, tai auksas.
Kinija nuskandins dolerį, kad išgelbėtų juanį
Ir vienąkart hiperinfliacijos spyrių į Kinijos ekonomiką valdžia jau nebesugebės kontroliuoti, neaukodama dolerio. Nes hiperinfliacija Kinijos eksportuotojams suteiktų tiek skausmo, kiek ir jų amerikietiškojo eksporto praradimas. Griaudama dolerio orientyrą ir parduodama jo avuarus USD, Kinija padės sulaikyti vidaus infliaciją įvairiais būdais:
1) Kinija nebespausdins milžiniškų juanio kiekių, kad palaikytų dolerį.
2) Pardavinėdama dolerius už juanius, Kinija galės išimti iš apyvartos juanius, mažindama jų piniginį-kreditų pagrindą.
3) Kadangi juanis vėl sustiprins užsienio valiutas, Kinijos eksportas kris, o tai reikš, kad bus daug daugiau prekių, prieinamų vidaus vartotojui.
4) Kadangi juanis bus daug stipresnis už dolerį prieš kitas užsienio valiutas, Kinijos importas kils. Tai reiškia žemesnes prekių kainas per valdymą.
5) Dolerio orientyro smukimas padarys juanį pagrindine atsargine valiuta. Tai reiškia žemesnes interesų normas Kinijoje, kadangi užsienio centriniai bankai kaupia juanių atsargas.
Tie, kas laukia defliacijos, bus nustebinti
Vakarų nacijos, kurios mažina procentinius tarifus labai stipriai, nebijodamos infliacijos, daugiausia koncentruojasi jų ekonominių sistemų vidaus dinamikoje ir jų valiutų vertėje. Mano statymas – toks, kad niekas netgi neanalizuoja infliacijos iš Kinijos galimybės, ir, kada pigus Kinijos importas nustos būti pigiu, tai visus užklups netikėtai.
Parengė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras
Kęstutis Grinius
