Europos Komisija puikiai įvertino Lietuvą
Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Lietuva tapo antrąja iš naujųjų ES narių ir penktąja ES šalimi, kurios Strategija patvirtinta.
„Labai džiaugiuosi, kad į Lietuvos strateginį dokumentą įtrauktas rimtas įsipareigojimas siekti Lisabonos strategijos tikslų, tokių kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimas. 54,6 % „suartėjimo” tikslui skirtų investicijų tenka su Lisabonos strategija susijusioms išlaidoms. Tai įrodymas, kad Lietuva pasiryžusi taikyti šią strategiją. Esu įsitikinusi, kad šiomis naujomis sanglaudos programomis galime labai padėti Lietuvai gerinti savo konkurencingumą,”- sakė EK komisarė Danuta Hübner, atsakinga už regioninę politiką.
EK anksčiau patvirtinusi Maltos, Graikijos, Austrijos ir Danijos strategijas, vakar priėmė teigiamą sprendimą dėl Lietuvos. Mūsų šalies Strategija ir veiksmų programos, kurias numatoma patvirtinti liepą, Europos Komisijos iš karto buvo pripažintos atitinkančiomis reikalavimus.
Kaip pranešė Europos Komisija, „strategijoje nustatytas pagrindinis Lietuvos 2007-2013 m. prioritetas – iki 2015 m. panaikinti atotrūkį tarp Lietuvos ir didesnę pažangą socialinėje ir ekonomikos srityje padariusių ES valstybių narių. Tai ketinama daryti sudarant sąlygas ilgalaikiam sparčiam ir tvariam ekonomikos augimui ir užtikrinant, kad lėšos pasieks visus pagalbos gavėjus. Kad pasiektų šį tikslą, Lietuva nustatė strateginius prioritetus, kuriems bus skiriama daugiausiai dėmesio: ilgalaikis ekonomikos augimas, daugiau ir geresnių darbo vietų, socialinės sanglaudos skatinimas”.
ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m. sudaro daugiau kaip 23 milijardus litų, kurie skirti tam, kad sparčiau gerėtų sąlygos investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje ir ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus gyventojus. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje nustatyti svarbiausi šalies plėtros prioritetai ir todėl jiems skiriamas papildomas finansavimas ES lėšomis. Pasirenkant šiuos prioritetus aktyviai dalyvavo socialiniai – ekonominiai partneriai, buvo atsižvelgta į jų poreikius ir argumentuotas nuomones. Rengiant ir tvirtinant Strategiją bei veiksmų programas Lietuvoje, vienintelėje iš naujųjų ES šalių, didelį darbą atliko ir Seimas, kuris kartu su Vyriausybe išklausė daugybę skirtingų nuomonių ir ieškojo visiems priimtinų sprendimų.
Strategijos patvirtinimas svarbus ir dėlto, kad kartu patvirtinamas veiksmų programų skaičius ir jų biudžetai. Strategija bus įgyvendinama pagal keturias veiksmų programas. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (13.8 proc. – 3,2 mlrd. Lt) siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir tobulinti viešąjį administravimą. Ekonomikos augimo veiksmų programa (45.7 proc. – 10,7 mlrd. Lt) skirta didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį Lietuvos ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (39.1 proc. – 9,2 mlrd. Lt) skirta geriau išnaudoti regionų potencialą, teikiant kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, taip pat aplinkos kokybės gerinimui. Techninės paramos programa (1.4 proc. – 0,3 mlrd. Lt) skirta šių trijų veiksmų programų administravimui, valdymo ir kontrolės sistemai, vertinimui ir viešinimui.
Lietuvos pasirengimo darbai ir diskusijos dėl šių dokumentų truko beveik dvejus metus. Strategijai parengti buvo sudaryta speciali Komisija, o vienuolika darbo grupių parengė veiksmų programas. Trečdalį darbo grupių narių sudarė socialiniai – ekonominiai partneriai. Šį procesą koordinavo Finansų ministerija.
Neformalus bendravimas su Europos Komisija vyko nuo 2005 m., todėl iki oficialaus dokumentų pateikimo buvo pasiektas geras tarpusavio supratimas, ir pirmasis formalus derybų susitikimas truko tik vieną dieną (2007 m. kovo 15 d.). EK neturėjo esminių pastabų – Lietuvos „namų darbus” iš esmės įvertino teigiamai ir diskutavo tik dėl specifinių aspektų ar techninių detalių.
Kol vyksta derybos su Europos Komisija dėl veiksmų programų, yra rengiami jas detalizuojantys priedai, kuriuos numatoma patvirtinti netrukus po veiksmų programų patvirtinimo. Tęsiant partnerystės tradicijas, veiksmų programų priedai taip pat aptariami su partneriais.
Finansų ministerija rengia ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemą bei administravimo principus reglamentuojančių teisės aktų projektus. Sukurta išplėstinė darbo grupė, kurioje dalyvaujant partneriams ir paramą administruojančioms institucijoms, aptariami dabartinio periodo paramos administravimo sunkumai ir svarstomi sistemos tobulinimo būdai.
Formaliai sprendimus dėl projektų finansavimo iš ES struktūrinių fondų lėšų bus galima priimti tik tada, kai bus patvirtintos veiksmų programos ir priimti valdymo ir kontrolės sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau Vyriausybė jau kovo mėnesį priėmė sprendimą, kad galima pradėti įgyvendinti viešuosius projektus, kurių išlaidos vėliau gali būti kompensuojamos iš paramos lėšų. Taigi, projektų planavimas ir įgyvendinimas jau gali būti pradėtas.
