Dolerio kurso kitimas paveiks verslą

Pokytis po pokyčio

Šių metų pradžia iš ties gausi naujovių pinigų srityje. Dar neatslūgus grynųjų eurų įvedimo dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių įkarščiui ir su tuo susijusiais pokyčiais įmonių veikloje, netrukus (2002 m. vasario 2 d.) litas bus susietas fiksuotu kursu su bendra Europos valiuta – euru.

Po persiejimo lito ir dolerio kursas ims svyruoti, o į tai svarbu atsižvelgti daugeliui Lietuvos įmonių, kurios turi glaudžių prekybinių santykių su užsienio šalimis arba tiesiog turi įplaukų, išlaidų, paskolų, finansinių investicijų užsienio valiutomis. Persiejimas svarbus ir toms Lietuvos įmonėms, kurios vykdo veiklą tik vidaus rinkoje, tačiau jų pirkimo ir pardavimo kontraktuose kaina litais yra “pririšta” prie fiksuoto lito ir dolerio kurso.

Kodėl keičiama bazinė valiuta?

Apie lito susiejimą su viena iš ES šalių valiutų pradėta kalbėti dar prieš valiutų valdybos modelio įdiegimą Lietuvoje. Tuo metu buvo svarstytos JAV dolerio ir Vokietijos markės alternatyvos. Ir viena, ir kita valiuta turėjo savų privalumų. Vokietijos markės pranašumas buvo geografinė Lietuvos padėtis, ketinimai įsilieti į ES ir besiplečiantys prekybiniai ryšiai su Europos šalimis. Dolerio privalumai buvo jo išskirtinis populiarumas Lietuvoje (ir iki šiol Lietuvos ekonomika išlieka labai dolerizuota) bei artimi ryšiai su Rytų rinka, taip pat aktyviai naudojusia dolerį. Galiausiai rezervine valiuta buvo pasirinktas doleris.

Vėliau Lietuvos integracija į ES stipriai pažengė į priekį ir šiuo metu bene pagrindinė priežastis, paskatinusi pakeisti bazinę valiutą, yra Lietuvos siekis tapti ES bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) nare (į šia sąjungą įeina eurą įsivedusios ES šalys). Norėdama tapti EPS nare, Lietuva privalo tenkinti ES sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus, tarp kurių yra ir reikalavimas dėl nacionalinės valiutos ir euro kurso stabilumo. Iš anksto susiejusi litą su euru ir išlaikiusi valiutų tarybos modelį Lietuva susidarytų geras sąlygas atitikti konvergencijos kriterijus.

Ekonominiu požiūriu lito persiejimo prie euro reikalingumas gali būti grindžiamas tuo, kad pagrindinėse eksporto rinkose daug Lietuvos įmonių konkuruoja su kitų Europos šalių gamintojais, kurių nacionalinės valiutos kursas euro atžvilgiu yra arba fiksuotas, arba paprastai svyruoja mažiau nei litas. Nuo euro įvedimo 1999 m. pradžios dominavo euro kurso kritimo tendencija, todėl Lietuvos įmonės norėdamos išlikti konkurencingos turėjo draustis nuo valiutų rizikos (kas, suprantama, kainuoja) arba mažinti gamybos kaštus. Litą susiejus su euru daug Lietuvos įmonių atsidurtų panašiose sąlygose, kaip ir jų užsienio konkurentai. Tiesa, teigti, kad visoms įmonėms lito persiejimas yra naudingas, būtų netikslu. Daliai įmonių persiejimas reikš didesnę valiutų kursų svyravimų įtaką.

Spėlionės dėl kurso

Dažnas klausimas iš įmonių pusės yra, koks bus euro ir dolerio kursas bus persiejimo metu. Į šį klausimą atsakyti neįmanoma – galima kalbėti tik apie veiksnius, kurie gali turėti įtakos kurso pokyčiams.

Yra nuomonė, kad įvedus grynuosius eurus jų paklausa rinkoje dėl įvairių priežasčių gali didėti, o tai sudarytų palankias sąlygas euro kursui kilti. Taip ir įvyko per pirmąsias dvi dienas po euro įvedimo. Kita vertus, euro ir dolerio kursas daug priklausys nuo to, kas – ar JAV, ar euro zonos šalys – greičiau atsigaus po palyginti staigaus ekonomikos augimo tempų sulėtėjimo. Šiuo metu yra ženklų, kad JAV ekonomika atsigaus anksčiau, o tai reikštų stipresnes dolerio pozicijas.

Panašūs klausimai rodo tai, kad Lietuvos įmonės vis dar siekia išlošti iš valiutų kursų svyravimų. Tam kompanijos prognozuoja valiutų kursų pokyčius ir pagal šias prognozes sprendžia, kokia valiuta realizuoti produkciją, imti paskolas, pirkti žaliavas ir pan.

Bet verta prisiminti, kad valiutų kursų prognozavimas tėra tik spėjimas, todėl “žaidimas” su valiutų kursais ne visuomet pasiteisina.

Norint prognozuoti valiutų kursus būtina, kad kompanijos darbuotojai turėtų specialių žinių apie valiutų rinką, būtų įvaldę valiutų kursų prognozavimo metodus, nuolat stebėtų pokyčius valiutų rinkose, o kompanija turėtų papildomų apyvartinių lėšų finansavimo rezervų tam atvejui, jeigu apyvartinės lėšos sumažėtų dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių. Nesant šių resursų “žaidimas” su valiutų kursais tampa rizikingas pačiai kompanijai, o ir potencialūs investuotojai ar kreditoriai daug atsargiau vertina tokios kompanijos perspektyvas.

Svarbu valdyti pinigų srautus

Įmonių apklausos rodo, kad didžioji jų dalis analizuoja, kokią įtaką jų veiklai darys lito persiejimas prie euro. Tačiau, praktika rodo, kad įmonės vis dėlto trūksta informacijos, kaip pasirengti lito susiejimui su euru ir toliau valdyti valiutų riziką. Todėl Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko išsamų analitinį darbą apie valiutų rizikos valdymą ir kartu su savo partneriais išleido leidinį, kuriame nagrinėjamos valiutų rizikos atsiradimo priežastys, pristatomi valiutų rizikos valdymo būdai, pateikiami patarimai, kada naudoti vieną ar kitą valiutų rizikos valdymo instrumentą.

Tai, kaip lito susiejimas su euru paveiks konkrečią įmonę, iš esmės priklauso nuo jos pinigų srautų valiutinės struktūros. Jeigu, pavyzdžiui, šiandien didžiąją įplaukų dalį įmonė gauna JAV doleriais, o išlaidas patiria litais, kol lito ir dolerio kursas yra fiksuotas, tokia įmonė nerizikuoja patirti nuostolių. Tuo tarpu pakeitus bazinę valiutą lito ir dolerio kursas svyruos, todėl atsirastų valiutų kurso svyravimo rizika ir nepertvarkiusi savo pinigų srautų įmonė gali patirti nuostolių.

Norint po persiejimo išvengti valiutų rizikos, įmonėms vertėtų peržiūrėti būsimus pinigų srautus ir pertvarkyti juos taip, kad įplaukų konkrečia užsienio valiuta pakaktų atlikti mokėjimus šia valiuta. Suprantama, dėl po persiejimo būsiančio fiksuoto lito ir euro kurso įplaukas ir išlaidas šiomis valiutomis pravartu derinti bendrai.

Reikėtų pabrėžti, kad derinant pinigų srautus ir valiutų riziką itin svarbu tiksliai įvertinti pardavimo ir pirkimo kontraktų sąlygas, apibrėžiančias, kokios valiutos kurso kitimo riziką prisiima kontrakto šalys. Gan dažnai kontraktai sudaromi taip, kad mokėjimų suma kinta priklausomai nuo kontrakto valiutų kurso pokyčių.

Pavyzdžiui, kontraktuose kaina gali būti fiksuota doleriais, o mokėjimai numatyti litais atsiskaitymo dieną esančiu oficialiu dolerio ir lito kursu. Taigi nors įplaukos būtų gaunamos litais, Lietuvos įmonė (jei ji yra pardavėjas) prisiimtų riziką, kad dolerio kursas po persiejimo įplaukų gavimo metu nukris ir ji gaus mažiau litų. Tuo tarpu būdama pirkėja Lietuvos kompanija prisiimtų riziką, kad dolerio kursas mokėjimo dieną bus didesnis ir ji turės išmokėti daugiau litų. Taigi planuojant įplaukas ir mokėjimus negalima vertinti vien tik tai, kokia valiuta bus gaunamos įplaukos ar daromi mokėjimai – būtina atsižvelgti į kontraktų sąlygas.

Žinoma, visiškai suderinti pinigų srautų pagal valiutas dažnai nepavyksta, todėl valiutų rizikai sumažinti įmonėms pravartu apsvarstyti galimybę pasinaudoti kitais valiutų rizikos valdymo instrumentais.

Išvestiniai instrumentai nepopuliarūs

Praktika rodo, kad Lietuvos įmonės nedaug naudoja išvestinius valiutų keitimo instrumentus, kurie leidžia sumažinti ar visiškai išvengti valiutų rizikos. Be reikalo. Užsienio įmonių praktikoje šie instrumentai yra pagrindinis įrankis pinigų srautų valdymo arsenale.

Viena iš priežasčių, kodėl išvestiniai instrumentai nėra populiarūs, yra ta, kad Lietuvoje šie instrumentai atsirado palyginti neseniai ir daugeliui įmonių iki šiol paprasčiausiai trūko informacijos, kaip šiuos instrumentus naudoti valdant įmonių pinigų srautus.

Lietuvos rinkoje šiuo metu siūlomi trys pagrindiniai išvestiniai valiutų keitimo instrumentai – išankstiniai, apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai. Išankstiniai ir apsikeitimo sandoriai yra pigi ir efektyvi priemonė valiutų rizikai valdyti – už jų sudarymą paprastai tereikia sumokėti įprastą kurso skirtumą, kurį įmonė sumoka darydama, pavyzdžiui, neatidėliotiną valiutų keitimo sandorį.

Pasirinkimo sandorių privalumas yra tas, kad jie leidžia ne tik apsidrausti nuo valiutų rizikos, bet ir susiklosčius palankioms aplinkybėms uždirbti iš šio sandorio. Tačiau dėl to pasirinkimo sandoriai yra brangesni už anksčiau minėtus. Reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimas, kokį instrumentą naudoti valiutų rizikai valdyti, priklauso nuo konkrečios situacijos – vienas instrumentus tinka vienoje situacijoje, kitas – kitoje.

Lito ateitis ir įmonių veikla

Žiūrint į ateitį, po kelerių metų Lietuva gali tapti Ekonominės ir pinigų sąjungos nare, o tai reikštų, kad litą pakeistų euras. Tačiau dėl to įmonių veiklos sąlygos valiutų rizikos prasme neturėtų iš esmės pasikeisti.

Euro zonos nare de facto Lietuva tampa litą susiedama su euru – nors litas ir liks nacionalinė valiuta, užsienio valiutų atžvilgiu jis svyruos taip pat, kaip ir euras, ir jo kursas iš esmės priklausys nuo Europos centrinio banko politikos. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonės narystei EPS pasirengs gerokai anksčiau nei Lietuva taps tikrąją EPS nare.