Abonentinė Lietuva per prievartą

Kai giedros išaušta Kalėdinės dienos
Ten dreba nuo šalčio apleistas vargdienis
Vaikeli, širdy Lietuvos tupi senis,
Prisiuvęs Tėvynę prie savo kišenės
Tai argi jam rūpi, kur bėga
ŠEŠUPĖ
/Erlickas/

Pirmą kartą prievartos gaida nuskambėjo pernai iš premjero lūpų, kai komentavo daugiabučių namų prievartinės renovacijos planus. Atseit, tie, kurie ignoruoja renovaciją, turės mokėti už šildymą pagal didesnį tarifą. Atrodo, tokių patyčių rezultatus jau turim ir ypač įsitikinom iš šildymo sąskaitų už sausio mėn. Manau, kad didžiąją pabrangimo dalį galima priskirti valdžios politikai. Nes tuo atsainumu atleido šilumos tiekėjus ir kartu Valstybinę kainų komisiją nuo baimių daugiau pasipelnyti. Savivaldybės neturi jokios įtakos tam procesui, apart lengviausios pareigos – pritarti vagių ir plėšikų klanui.

Melu ir veidmainyste kvepia kiti klano gundymai. Atseit, pagal naują Aplinkos ministerijos parengtą tvarką, kredito ir šilumos kaina neviršys dabartinių sumų, sumokamų už šildymą. Pusė tiesos blogiau už melą. Turint galvoje, kad už šilumą mokame 5-6 mėn., o kreditą visus metus, visus 25 metus.

Negaliu suprasti, kas trukdo sakyti visą tiesą: žmogau, tokia paslauga neatsipirks ir po 40 metų, tačiau būtina. Ar tau kada nors atsipirko batai ar rankinė, ar koks surūdijusių vamzdžių ar supuvusios santechnikos keitimas. Valstybė nevaldoma..Valstybės niekas nenori valdyti, o ūkio reguliuoti. Tai tik dabar pastebėjo Bronislovas Lubys. Tai vyksta jau seniai. Pozicija ir opozicija rungiasi tik dėl turto išpardavimo – kas pigiau, arba veltui. Kur tos investicijos? „Dalkia“ neinvestavo nei lito. Šimtai milijonų, atseit investicijos, sukauptos iš šilumos tarifų. Pasidalintos oligarchų klanų ,be jokios atsakomybės ir atskaitomybės. Paslaugos viešos, komercinė informacija konfidenciali. Vilniaus apygardos administraciniame teisme galėjome tuo įsitikinti, kai Vilniaus savivaldybė teisėsi su „Vilniaus energija“ dėl plėšikiškų tarifų. Pastarosios advokatai norėjo išgrūsti mus, atseit „pašalinius“ bočius, nes net 29 jų dokumentai yra konfidencialūs. Trys teisėjai, pasitarę nusprendė, kad to daryti nevalia, nes paslauga vieša.

Dabartinės savivaldybės administracija bylą numarino, nes savo pareiga laiko tarnavimą Rubikonui (ICOR). Jai nusispjauti į mokslininkų ir ekspertų studiją, kurioje buvo suskaičiuota, kad šilumos kWh savikaina Vilniuje sudaro 6-7 ct. Nes mes sumokam vis brangiau už pagrindinį produktą (elektrą) ir atliekinį (termofikacinį vandenį).Vilniaus administracija, vadovaujama konservatorių ir liberalų su Kubiliaus palaiminimu ruošiasi atsikratyti ir kitų savivaldybės įmonių, prieš tai dar įvesdama prievartinius neteisėtus „abonentinius“ mokesčius.

Abonentinis mokestis už karštą vandenį

Šilumos ir karšto vandens tiekėjai nori mums „pripiršti“ abonentinį mokestį, kad galėtų pastatyti laiptinėse brangius nuotolinius skaitiklius, atseit mūsų labui. Mat, kiti neįsileidžia į butą. Patikrinti, ar nevagia. Koks jūsų reikalas? Aš visada įleidžiu kontrolierius, jei tik jie ateina. Dar paskambinu kaimynams, baugštiems seneliams, kad nebijotų, įsileistų. Tikroji priežastis – jie nori sutaupyti kontrolierių personalo sąskaita. Kubilius, meras ir kiti Valstybės pareigūnai turėtų juos paprotinti, kad įdarbintų 10 kart daugiau kontrolierių. Neverskite ėstis su kaimynais. O jei norite išplėsti brangių skaitiklių parką, apdovanoti „Rubikono“ įmones, tai statykite tuos skaitiklius savo sąskaita. Kaip tai daro elektros energetikai. Skaitiklį nusipirksiu ir leisiu pakeisti tik tada, kai suges. Ačiū partijai ir vyriausybei už rūpestį. Abonentinis mokestis yra neteisėtas. Ginsiuosi visais įmanomais teisiniais būdais. Jokių sutarčių nepasirašysiu. Išgrauš!

Abonentinis mokestis už šaltą vandenį

Neseniai paskelbta, kad Vilniuje šaltą vandenį brangins 40 proc. ir dar įves abonentinį mokestį – beveik 5 Lt. Per mėnesį. Motyvacija ta pati. Taigi vagia. Noriu pasakyti tą patį: mokestis neteisėtas, skaitiklį nusipirksiu pats, kontrolierius įsileisiu su džiaugsmu. Lai tik ateina. Tik sunku prisišaukti. Iš tikro reikalas paprastesnis. ICOR interesas kyšo kaip asilo ausys: “Vilniaus vandenims“ skolingi daugiau kaip 13 mln. už šaltą vandenį, kuriuos surinko iš mūsų (šaltas vanduo karšto ruošimui).Geras kąsnis oligarchų pietums.

Piliečių kova dėl vandens prasidėjo dar 1992 m. Kai Atgimimo „pirmūnai“ sugalvojo padovanoti Vilniaus ir aplinkinių rajonų vandens ūkį „Liono vandenims“ 50 metų (Gineso rekordas būtų garantuotas). Pagal sutarties sąlygas dabar būtume mokėję gal po 50 Lt. už šalto vandens kubą. Ačiū visiems, kurių pastangų dėka ir sveikatos kaina tokio absurdo išvengta. Beje, vienas pažįstamas žydas 1998 m. tokius ūkio tvarkytojus – tikrus „Mičiurinus“ – viešai įvardijo kaip didžiausią Lietuvos nelaimę.

Tikros džiunglės, neribotos laisvės išraiška. Kai kiekvienas paukštelis gieda savo giesmę. Atsiprašymą išgirsi ne dažniau kaip tetervino tuoktuvių burbuliavimą. Ypač prajuokina Babravičiaus kliedesiai dėl „Gugenheimo“, kad čia pėsčiom, dviračiais ir kitokiu transportu puls piligrimai iš užsienio, kai tik pastatys už biudžeto pinigus. Matyt pats sugalvojo tokią pasaką, kad pasidalytų „studijos“ rengimo lėšas su aferistais iš užsienio.

………….

Menu, anksčiau valdžia gąsdindavo, kad verslininkai savo investicijas perkels į užsienį. Dabar pritilo. Pinigus ir taip nelegaliai išveža. O verslo aplinkos niekur nesuras geresnės. Nes užsienio valstybėse sėstų į kalėjimą arba būtų išspirti. Naujausias pavyzdys – AMB kūdikį „Alitą“ išvaro iš Serbijos, nes neinvestavo žadėtos sumos. Ten neturi galimybių investuoti apiplėšę įmones ar piliečius.

Vienas įžymus rašytojas iš užsienio per Vilniaus knygų mugę pastebėjo, kad vien iš Kauno pedofilijos skandalo galima parašyti populiariausią romaną, kino scenarijų. Man regis, yra kur kas įdomesnių, visuomeniškai aktualesnių temų Privatizavimo skandalai, žemių kilnojimas, VEKS, Lietuvos įvaizdžio kūrimo ir daug, daug kitų. AŪ kūrėjai, atsiliepkite. Vien iš Kirkilo sentencijos, kad „valdininkai korumpuojasi, nes maži atlyginimai“ galėtumėte sukurti teleserialą iš 20 serijų. Lygiai tiek, kiek Lietuvos nepriklausomybei.

Pagal Jono Aisčio liudijimą (Milfordo gatvės elegijos.-Vilnius,1991) Jonavos rabinas 1928 m. apsirikęs pasakė per pamokslą iškilią tiesą, – „štai jau 10 metų sukakojo, kai Lietuva tapo nesusiklausoma“. Toje pat knygoje (436 – 437 p.) rašė apie ikikarinę nepriklausomybę:

„Toli gražu ne visa buvo šviesu ir džiugu nepriklausomybėje. Pastoviai ir tolydžio niekšėjo pozicija ir opozicija…. Būtų labai pigu visus šunis karti ant vieno Smetonos ir vienų tautininkų. Procesas buvo bendras ir visuotinis…“

Aš dabar išvažiuoju atostogauti krikščionio seimūno piligrimo Karaliaus takais. Tačiau, kai grįšiu, valdžia turės atsiskaityti, ypač Vilniaus meras. Papasakoti, ką nuveikė sostinei ir jos žmonėms. Kito kelio nėra. Nes nusipelnėme gyventi linksmiau.

Apeliacijos dėl abonentinio mokesčio kitose šalyse neišgelbės. Turėkite galvoje, kad tarkim, Vokietijos miestuose galioja nerašytas įstatymas: jei stogas virš galvos ir komunalinių paslaugų mokesčiai peržengia 30 proc. pajamų ribą, gali kilti socialinis maištas, kuris pirmučiausiai nušluoja savivaldybių administracijas. Todėl rengia be galo daug kompensavimo programų. Tai jau savivaldybės, o ne žmonių rūpestis.

Su šventėmis, tautiečiai!