Triukšmingi kaimynai: Keturi kovos būdai

Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonius pojūčius. Dauguma tikriausiai esate patyrę, kas yra gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos problemos, ir girdėję apie žalą, kurią sveikatai gali sukelti sistemingas triukšmo lygio kaimyniniuose butuose viršijimas. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą. Jie perspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis (nuolatinis) streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų – hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, depresiją, psichikos ligas. Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, dėl ko padidėja dirglumas ir atsiranda nuovargis. Net palyginus nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.

Kartais gydytojams būna sunku nustatyti daugelio ligų priežastis. Triukšmas sukelia miego sutrikimus, kurie įtakoja ne tik kitos dienos nuotaiką bei darbingumą, bet ir savijautą. Nuolatinis triukšmas pakenkia nervų širdies, kraujotakos, virškinimo sistemas, pakyla kraujospūdis, didėja raumenų įtampa, pakyla smegenų skysčio spaudimas. Triukšmingoje aplinkoje krenta darbingumas, pablogėja reakcijų greitis, judesių koordinacija, didėja nervinė įtampa, didėja traumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad nuolatinėje triukšmingoje aplinkoje žmogus, kad galėtų išlaikyti tokį pat veiklos lygį, sunaudoja 10-20 proc. daugiau fizinių ir nervinių- psichinių jėgų.

Vaikų klausa jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. Triukšmas gali sukelti vaikų stresinę reakciją: padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas. Dėl miego sutrikimų gali pablogėti vaiko vystymasis. Jeigu nėščiąją veikia aplinkos triukšmas, tai ir vaisiaus raida gali būti sutrikdyta. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat labai jautrūs triukšmui.

Nuolatinis triukšmas sukelia organizmo stresą. Jį padidina neigiami aplinkos veiksniai: dulkės, vibracija, mikroklimatas. Dažniausiai aplinkos triukšmą kelia žmonės: televizija, muzikos instrumentai, grotuvai, vaikų žaislai, kompiuteriniai žaidimai. Kasmet vidutiniškai 10-15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo, didžioji besikreipiančių dalis skundžiasi garsia muzika. Apklausus beveik 4 tūkstančius įvairių Lietuvos mokyklų moksleivių, paaiškėjo, kad net 76 proc. respondentų teigiamai vertina labai garsią muziką ir net 87 proc. iš jų linkę dar labiau pagarsinti aparatūrą klausantis muzikos (Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys).

SAM ir Valstybinio aplinkos sveikatos centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojai triukšmą vertina kaip vieną didžiausių rizikos veiksnių. Remiantis Lietuvoje atliktų apklausų rezultatais, daugeliu atvejų pagrindiniu triukšmo šaltiniu žmonės nurodo kaimynus, žmonių lauke keliamą triukšmą, automobilių stovėjimo aikšteles.

Labiausiai nuo triukšmo kenčia centrinės miesto gatvės ir jų prieigos. Perkant būstą, neretai neįvertinamas triukšmo, aplinkos taršos lygis. Vyrauja nuomonė, kad miesto centrinėje dalyje esantys butai labai patrauklūs, tačiau dėl intensyvaus automobilių eismo žmonės čia gyvena nuolatinio didesnio nei kitur triukšmo ir oro taršos sąlygomis.

Aplinkos sergėtojai turi specifinį terminą – „triukšminis užterštumas“, apibūdinantį, kodėl gyvenimas megapolyje trumpina gyvenimo trukmę labiau, nei nuolatinis rūkymas. Deja, gerą pusę šio kenksmingo triukšmo sudaro medicinines normas viršijantis triukšminis mūsų butų, kuriuose nėra tinkamos garso izoliacijos, fonas. Masinė statyba neturi gerų garso izoliacijos problemos sprendimo tradicijų: ne tik sovietiniais laikais, bet ir dabar žmonės neretai gyvena tarp plonų blokinių sienų, žinodami apie kaimynus viską.

Seniau garso izoliacijai padidinti paprasčiausiai buvo didinamas sienų ir perdangų storis. 2008 m. patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 “Esminis statinio reikalavimas “Apsauga nuo triukšmo”, kurio tikslas – nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, sveikatai bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Vertės, esančios žemiau būtino komforto lygio, lemia nepatogumus ir nuovargį, atsirandantį dėl to, kad patalpas pasiekiantis triukšmas trukdo susikaupti, bendrauti, ilsėtis ir t.t.. Apsauga nuo gretimoje patalpoje spinduliuojamo triukšmo užtikrina pakankamą garso izoliaciją tarp dviejų patalpų, kuri nustatoma pagal garso izoliavimo koeficientą. Šių reikalavimų nuostatos aprėpia apsaugą nuo statinių išorėje, triukšmo, gretimoje patalpoje spinduliuojamo oro triukšmo, smūgio, įrenginių triukšmo, perteklinio aidėjimo triukšmo.

Visi naujai statomi namai turi atitikti reglamentų reikalavimus, jie yra privalomi visiems su statybos darbais susijusiems žmonėms, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybę išreiškiančioje penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistemoje naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokinių gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų (pateikiamų reglamente) vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C (A garso klasė žymima kaip ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė, taikoma 5 žvaigždučių viešbučiams ir moteliams; B – pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė; C – patenkinamo akustinio komforto sąlygų klasė, D – nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė (iš vidaus į išorę skleidžiamas triukšmas ir iš išorės skleidžiantis triukšmas bus girdimas patalpose)). Garso klasėms nustatyti naudojamas ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklio vertė.

Pastato garso klasę privaloma nurodyti projektavimo dokumentuose, o pastatą eksploatuoti leidžianti valstybinė komisija privalo patikrinti, ar higienistai pripažino statinį atitinkantį normas. Pagal dabar galiojantį STR statytojai neprivalo atlikti pastato garso izoliacijos tyrimų ir pateikti sertifikato. Kai kurie daugiabučių statytojai tyrimus daro ir sertifikatus įsigyja savanoriškai, kad turėtų įrodymą, jog statinys ir butai jame kokybiški. Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo faktinė garso klasė.

Neseniai priimti STR reikalauja, kad naujos statybos gyvenamieji daugiabučiai (tie, kuriems projektavimo sąlygos išduotos po 2004 metų sausio l dienos) turi atitikti akustinį komfortą garantuojančią C klasę, t. y garso izoliacija tarp butų turi būti ne mažesnė kaip 55 decibelai. Tačiau tai teorija, o praktika kitokia: investuotojai ir projektuotojai šį reikalavimą dažnai ignoruoja. Neseniai matavome triukšmo lygį vieno didelio investuotojo pastatytuose gyvenamuosiuose namuose. Atitvaros akustikos normų neatitiko. Investuotojai pyksta, ieško kaltųjų. Tačiau reikėtų tik pasirinkti akustinį komfortą garantuojančias medžiagas – tokias, kurios turi reikiamas savybes, suprojektuoti ir pastatyti iš jų tinkamo storio atitvaras. Kadangi atsiranda nesąžiningų statytojų, pirkėjams patarčiau prieš perkant butą reikalauti pastato garso klasę nurodančio dokumento.

Pastato garso klasė turi būti nurodyta higienistų pasirašytame pastato akustinio klasifikavimo protokole, kuris turi būti pateiktas valstybinei komisijai. Jei higienistų protokolo nėra, valstybinė komisija negali pasirašyti akto, jog pastatas eksploatuoti tinkamas.

Reglamentas įsigaliojęs jau keleri metai, tačiau ne visi naujai pastatyti namai atitinka reglamentų reikalavimus. Priežastys įvairios: žinių, patirties stygius, lėšų taupymas. Daugiau dėmesio skiriama pastatų šilumos izoliacijai. Žema statybos kultūra ir užsakovų (būsimųjų gyventojų) lengvabūdiškumas dažnai palieka garso izoliacijos projektą „ant popieriaus”. Kartais aiškinamasi tuo, kad garso izoliacijos sluoksniai ant grindų ir sienų „suėda” taip reikalingus būsto centimetrus,  o ir gerokai padidina bendrą projekto vertę. Beje, neišsprendus triukšmo problemos remonto metu, vėliau prie šio klausimo grįžti bus gerokai sudėtingiau.

Vertikalus triukšmas

Triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t.y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Visa tai turi įtakos garso bangų aidėjimui vadinamu reverberacija.

Triukšmą, sukuriamą mūsų butuose, akustikos specialistai skirsto į dvi rūšis:

• „Oro” triukšmas skinda oru (televizorius, audiosistema, grojimas muzikiniais instrumentais, vaikų šūkavimas, net paprasčiausia garsi kalba);
• „Smūginis” triukšmas – garso bangos perduodamos per perdangas, kaip laidais (žingsnių, stumdomų baldų garsas). Paprastai pačiu įkyriausiu ir visur esančiu laikomas „smūginis” triukšmas, sklindantis vertikaliai -lubomis ir grindimis (dažniausiai skundžiamasi kaimynais „iš viršaus” ir „iš apačios”).

Deja, tai aktualu visų tipų pastatams: nors triukšmingumo čempionais galima būtų laikyti panelinius ir blokinius namus, nors plytinių ir monolitinių daugiabučių aukštų perdangos taip pat toli nuo idealo. Be to, šiuolaikinės medžiagos ir technologijos leidžia sumažinti smūginio triukšmo lygį iki 42 decibelų, net kai perdangos pačios ploniausios. Tai pasiekiama specialios technologijos pagalba, kuri vadinama „plaukiojančiomis grindimis”. Tokios grindys sudarytos iš keleto sluoksnių: pirma klojama dvisluoksnė ruloninė garsoizoliacijos membrana, po to sienos ir grindų sandūros hermetizuojamos saviklije garso izoliacijos juosta (kad smūginis triukšmas nepersiduotų per šonines sienas). Jau po to klojamas armuotas cemento-smėlio mišinys, kurį palengvina keramzitas arba putų polistirolo rutuliukai.

Tik po visų išvardintų manipuliacijų galima kloti grindų dangą. Žinoma, dėl garsą izoliuojančio sluoksnio teks paaukoti kelis sienų aukščio centimetrus (apie 8-15 cm), užtai būsite patenkinti rezultatu: tokios grindys garantuotai apsaugos nuo smūginio triukšmo, o kai garso izoliacijos sluoksnis pakankamo storio, ir nuo oru sklindančio triukšmo. Vienintelis minusas – jūs patys (priešingai nei kaimynai apačioje) būsite apsaugoti tik nuo iš apačios sklindančio triukšmo, kai jis turi savybę sklisti būtent atvirkščiai – iš viršaus į apačią. Tokiu atveju galima patarti pasistengti įtikinti kaimynus buto garso izoliacijos visomis kryptimis svarba.

Horizontalus triukšmas

Paprastai bet kokio pastato laikančiosios sienos yra pakankamo storio ir masyvumo, kad užtikrintų bent pakenčiamą garso izoliaciją. Deja, toli gražu ne visos buto sienos yra laikančiosios, vadinasi, jos gali būti iš bet kokios „prieinamos” medžiagos (pvz., akytbetonio). Tokias sienos (ir ne tik tarp butų) būtina papildomai sutvirtinti, jei norite ramiai miegoti. Šiandien tam naudojami specialūs garsą sugeriantys  („sumuštinio” tipo) blokai, kurių storis  apie 7 cm.  Šiuo atveju bendras izoliuotos sienos storis gali siekti iki 20 cm, bet ši auka pateisinama (ypač jei kalbama apie pertvarą tarp sanitarinio mazgo ir gyvenamojo kambario).

„Garsus” dizainas

Net jei neturite galimybės įsirengti namuose profesionalios garso izoliacijos, sumažinti triukšmą galima kai kurių vidaus apdailos medžiagų pagalba. Jeigu buitinio triukšmo problema jums ypatingai aktuali, žinokite: , viso konstrukcijos iš gipsokartono (ypač pakabinamos lubos su tuščiu oro tarpu tarp pačių lubų ir gipsokartono lakštų) turi savybę „didinti” bet kokius garsus, sklindančius iš kaimyninių patalpų. Jei interjerui pasirinkote panašias konstrukcijas, visas ertmes jose reikia užpildyti garsą izoliuojančiomis medžiagomis. Jeigu vis dėlto norite padidinti garso iš viršaus izoliaciją, tinkamiausiais sprendimas šiuo atveju būtų įtempiamos lubos, kuriose ši problema sprendžiama mikroperforacijos pagalba. Kalbant apie kitas apdailos medžiagas, žinotina, kad kietesnė medžiaga, tuo ji triukšmingesnė. Grindų atveju triukšmingiausiųjų titulas atitektų keraminėms plytelėms, o tyliausia – kiliminė danga.

Jeigu skausmingai reaguojate į garsus, tinkamiausi jums namų dizaino stiliai bus tie, kuriuose daug tekstilės: Artimųjų Rytų, prancūziškas, kaimiškas stilius ir t.t. 

Ir vienas lauke karys

Visuomeninis gyvenimas turi būti pagrįstas elementaria tarpusavio pagarba ir žmoniškumu, tas pats taikytina ir daugiabučių gyventojams. Kartais žmonės nesuvokia, kad jų veiksmai sukelia problemų kitiems, o kartais ir piktybiškai nekreipia į tai dėmesio. Priminkite jiems, kad triukšmauti butuose negalima nuo 18 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.

Jeigu jūsų kaimynai nepageidauja kovoti su triukšmu, nėra linkę bendrauti, ir netgi patys reguliariai viršija leistinų decibelų ir jūsų kantrybės ribas (statybos darbai, garsi muzika, vakarėliai ir t.t. ) žinokite: visi triukšmingi darbai darbo dienomis turi būti baigti iki 22 val. (pradėti ne anksčiau 7 val.), savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22.00 val. iki 9.00 val.).

Paprastam remontui bute atlikti nereikalingi jokie leidimai, kaip ir kaimynų pritarimas. Jeigu su triukšmadariais bandyta geranoriškai susitarti, bet jie nesileidžia į kalbas, užfiksavus triukšmo laiką ir datą, vertėtų kreiptis (geriausia kelių kaimynų pasirašytu kolektyviniu laišku) į policiją, savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, namą administruojančią bendrovę ar seniūniją.

Kitas būdas: jūs neseniai įsikėlėte į namą ir pastebėjote, kad jis aiškiai neatitinka garsoizoliacijos normų (net labai geranoriški kaimynai negali priversti nutilti verkiančio kūdikio arba nustoti judėti grindimis). Tokiu atveju galima veikti per teismą, kuris turi paskirti akustinę ekspertizę, įsitikinti, ar izoliacija tinkama ir išaiškinti namo statybos trūkumus. Jeigu garso izoliacija neatitinka iki 2004 metų galiojusių normų, iš statybos bendrovės galima pareikalauti ištaisyti broką. Jeigu klaidos padarytos projektuotojų, broko taisymą turi jie apmokėti arba jų darbą apdraudusios draudimo bendrovės.

Yra dar vienas „bet”: ką daryti žmogui, kurį neigiamai veikia septintą valandą ryte pradedamas ir visą dieną nesiliaujantys remonto darbai už sienos arba statybos darbai už lango? Šiuo atveju kaimynai turi susitaikyti su esama padėtimi, nes gyventojai privalo užtikrinti ramybę kaimynams tik vadinamųjų „ramybės valandų” metu. Beje, jeigu savininkas neįsileidžia, policininkai neturi teisės laužtis į butą. Net tais atvejais, kai triukšmaujama (remontuojama) pirmą valandą nakties. Jei triukšmadariai bendradarbiauja su policija, o skundas gautas pirmą kartą, apsiribojama tik žodiniu įspėjimu. Jeigu situacija kartojasi, imamasi griežtesnių priemonių, skiriamos piniginės baudos. Už ramybės trikdymą gresia bauda nuo 300 iki 1000 litų.

Pagal higienos normą, garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 valandos – 65, naktį – 60 decibelų. Gyvenamųjų patalpų miegamuosiuose kambariuose nuo 6 -18 valandos ekvivalentinis garso lygis gali būti 45 decibelai, maksimalus- 55 decibelai. Nuo 18 -22 valandos ekvivalentinis garso lygis gali būti 40, maksimalus – 50 decibelų. Nuo 22- 6 valandos atitinkamai 35 ir 45 decibelai (kalbos garso lygis 50-60 decibelų, barnio – 70 decibelų, šnabždesio – 30-40 decibelų, telefono skambučio, durų trinksėjimo – 80 decibelų).

Triukšmo lygio matavimus galima užsisakyti Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotose bandymų laboratorijose.