Triukšmas pjudo kaimynus
| |

Triukšmas pjudo kaimynus

Griaunamų būsto sienų triukšmas varo iš proto kaimynus. Specialistai pataria nerizikuoti – rekonstruojant butą laikytis visų teisės aktuose numatytų procedūrų. Griežtas Statybos įstatymas neleidžia įteisinti nelegalių darbų. Už įstatymo pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir išlaidos atstatymo darbams. Mažiau konfliktų su kaimynais kyla, jei remontuojamo buto šeimininkai juos iš anksto įspėja. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, teisės aktai skirsto parą į tris laikotarpius, kuriems numatytas maksimalus triukšmo lygis. Nuo 8 val. iki 18 val. triukšmo lygis daugiabučiuose namuose gali būti iki 55 decibelų. Nuo 18 iki 22 val. – iki 50 decibelų. Nuo 22 iki 6 val. – iki 45 decibelų. Anot R. Giedraičio, gręžiant sieną, kyla 70 decibelų triukšmas. Todėl reikia iš anksto tai aptarti su kaimynais. „Negalima žmonėms uždrausti gerinti būsto, tačiau statybininkams trūksta darbo kultūros. Jie neatsiprašo kaimynų, atėjusių išsiaiškinti dėl triukšmo, net juos įžeidžia”, – sakė gydytojas. Pasak jo, rimtos įmonės prieš pradėdamos darbą laiptinėse pakabina skelbimus, kad bute vyks remontas. Atsiprašo gyventojų už būsimus nepatogumus. Informuoja, kiek tęsis darbai. Norint rekonstruoti butą griaunant laikančiąsias sienas, reikia gauti leidimus, kaip ir naujai statybai. Pasak savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėja Lilijos Misiulienės, pirmiausia savivaldybė turi gauti prašymą, kad norima rekonstruoti butą.

Kaip sumažinti triukšmą patalpose?
| |

Kaip sumažinti triukšmą patalpose?

Triukšmas mus lydi kasdien. Tačiau laikui bėgant, mes priprantame prie tam tikro triukšmo ir jo nebegirdime. Tuomet visiška tyla verčia jaustis net nejaukiai. Dėl to įsijungiame televizorių, klausomės muzikos, kalbamės su artimaisiais. Tačiau kai kaimynai klausosi muzikos ar žiūri televizorių tokiu garsu, kad ir jūs galite sekti rodomo filmo eigą, – tai jau tampa problema. Problema gali tapti ir kaimynų nusiskundimai, esą savo namuose per garsiai klausotės muzikos. Taigi norėdami išvengti minėtųjų problemų, gyvenamosiose patalpose turėtume sukurti tokias akustines sąlygas, kurios tenkintų ir mus, ir mūsų kaimynus. Pagrindinės blogo garso izoliavimo priežastys stambiaplokščiuose namuose, ypač senos statybos, yra standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose, kuriose įrengti elektros lizdai, ventiliavimo kanalai. Garsas sklinda pro betoną – gerą vibracijų laidininką, dar labiau sustiprinantį garsą. Taigi šiame straipsnyje aptarsime dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį kuriant tinkamas akustines sąlygas savo būste. Jeigu norime izoliuoti smūgio garsą, geriausia sumontuoti „plaukiojančias“ grindis: tarp esamos perdangos plokštės ir grindų viršutinio išlyginamojo sluoksnio pakloti elastingas, efektyviai smūgio garsą slopinančias plokštes. Jos gali būti pagamintos iš akmens ar stiklo vatos, nes šios medžiagos bene geriausiai sugeria triukšmą.

Šventė – tik kaimynams leidus
| |

Šventė – tik kaimynams leidus

Jei kuris nors klaipėdietis savo bute po 22 val. sumanys organizuoti renginių (pobūvių, mirusiojo šarvojimo procedūrų) ar atliks kitus rimtį trikdančius veiksmus, turės gauti raštišką artimiausių kaimynų sutikimą. Tačiau net ir gavę tokį sutikimą triukšmadariai negalės visiškai atsipalaiduoti. Pasak savivaldybės administracijos Sanitarinės kontrolės poskyrio vedėjos Ninos Gendvilienės, jei iš buto sklis didelis triukšmas, kaimynai vis tiek galės iškviesti policijos pareigūnus. Kaimynų parašai galbūt lems tik tai, kad policininkai nepuls iškart rašyti protokolo ir skirti baudos, o tik įspės. Naująsias taisykles Klaipėdos politikai derino gerą pusmetį. Daugiausia diskusijų sukėlė siekis nustatyti, kada nuosavame bute galima daryti remontą. Politikai nusprendė, kad daugiabučio gyventojai dirbti statybos darbus galės tik darbo dienomis nuo 9 iki 20.30 valandos, šeštadieniais nuo 10 iki 16 valandos. Sekmadieniais imtis remonto draudžiama. Bauda už taisyklių nesilaikymą siekia iki 2 tūkst. litų. Tikrinti, kaip laikomasi taisyklių, turės minėtas Sanitarinės kontrolės poskyris. Jame dirba tik du žmonės – vedėja ir dar viena specialistė. Tačiau vedėja N.Gendvilienė nenusimena ir viliasi sulaukti policijos pagalbos. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus, pareigūnai reaguos ir tada, jei gaus toliau nuo triukšmo šaltinio gyvenančių kaimynų skundų.

Kaimynų “bumčikai” gali prišaukti ligą
| |

Kaimynų “bumčikai” gali prišaukti ligą

Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII amžiaus pradžioje, draudžiantis vyrams mušti žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto. Taip nuo triukšmo siekiama apsaugoti kaimynų ramybę. “Naujųjų amžių maro” – triukšmo poveikis sveikatai kartais nepakankamai įvertinamas bei ignoruojamas. “Vakarų ekspreso” skaitytojos ponios Elvyros nuomone, kartais triukšmas pavojingesnis nei rūkymas ar kitos šios amžiaus bėdos. Anot jos, nuo tabako dūmų gali pasislėpti, o nuo triukšmo net savo namuose niekas negali apsaugoti. Atrodo, toks nekaltas dalykas kaip kaimynų leidžiami “bumčikai”, anot Elvyros, jos namuose girdimi beveik 80 decibelų (dB) garsumu. Pagal triukšmo poveikio organizmui intensyvumą jis priskiriamas antrajam laipsniui, kai atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės, skundai dėl triukšmo sudaro didžiąją dalį gaunamų nusiskundimų. Gyventojus nervina kaimynų, kavinių, transporto keliamas triukšmas. Daugelis gaunamų skundų pasitvirtina. Anot inspektorės, ir labai nedidelis triukšmas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai. Jautriau į aplinkos garsus reaguoja gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių didžiąją laiko dalį priversti praleisti tarp keturių sienų. Apsaugoti nuo triukšmadarių atitinkamos institucijos ar policijos pareigūnai ne visada pajėgūs.

Triukšmadariai kaimynai: nuo apeliacijų į moralę iki teismo
| |

Triukšmadariai kaimynai: nuo apeliacijų į moralę iki teismo

„Triukšmadariai turi psichologinių problemų”, – apie kaimynų nepaisančius žmones mano psichologas Gediminas Navaitis. Tuo metu kiti lrt.lt pašnekovai ramybėms drumstėjams siūlo ne seansą pas psichologą, bet savimonės ugdymą ar finansinių sankcijų taikymą. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės-Lamauskienės, kaimo sodybose triukšmauti linkusių svečių netrūksta. Todėl, pasak jos, sodybos šeimininkas su žmonėmis, kurie atvyksta, pasirašo sutartį. „Joje taip pat pažymima, nuo kada iki kada ir kelių decibelų muziką galima leisti. Jeigu svečiai atsiveža savo kilnojamąsias muzikos stotis ir nesilaiko susitarimo, lieka vienintelė išeitis: arba kviesti policiją, arba svečius prievarta išvaryti. Kai žmogus sumoka avansą ir su juo aptariamos visos sąlygos, tiki tuo, kad jis elgsis taip, kaip pažadėjo pasirašydamas, o jis taip nesielgia. Kas gali išspręsti šitą klausimą? Tik žmogaus sąžinė”, – svarstė R. Sirusienė-Lamauskienė. Kita išeitis, anot moters, – priimti tik svečius su rekomendacijomis. „Siūlau ir kitiems tą patį daryti. Nereikia jokių prievartinių priemonių – jeigu tave rekomendavo, vadinasi, esi padorus žmogus, susimokėsi, elgsiesi normaliai, esamo nesulaužysi, neištrypsi mano augalų ir neleisi muzikos visu garsu”, – aiškino R. Sirusienė- Lamauskienė. Anot jos, drausminant triukšmadarius reikia didinti jų savimonę. „Nuo to reikia pradėti, o ne nuo drausminančių priemonių: policijos ar sankcijų svečiams”, – priduria R. Sirusienė-Lamauskienė.

Laiškas kaimynams
| |

Laiškas kaimynams

Mieli kaimynai iš apačios, labai naiviai tikiuosi, kad jūs kada nors per artimiausias dienas tyčia ar netyčia užklysite į mano tinklaraštį. Todėl palieku Jums žinutę čia, nes sutikti vis tiek nesutinku nei laiptinėje, nei praeidama, o šį bei tą Jums išaiškinti – reikėtų. Perskaičiusi Jūsų šiandienos susirašinėjimą su mano brangiausiuoju supratau, kad geriausia vieta gyventi Jums – vienkiemis. Kur miškas, pievos, kelias toli, o paukščiai neviršija nurodytos decibelų normos. Jūs vis tvirtinate, kad iš mūsų buto sklinda žemas dažnis, kuris Jums trukdo. O kaip jis gali trukdyti, jei žemo dažnio kolonėlė praktiškai neskleidžia jokio garso? Galbūt tiesiog neskiriate garso krypties ir buto, iš kurio į Jūsų butą sienomis atkeliauja šnaresys? Minėjote ir tai, kad girdite kaip vaikštome (tas vėlgi menkai tikėtina, nebet tais retais vakarais, kai į svečius užsuka garsiai vaikštančių draugų pora) arba girdite, kaip kalbamės (nors čia skundėtės vėlgi po anų draugų poros apsilankymo) ir tvirtinote, kad jei taip – imsitės garso matavimo ir, cituoju, “net vaikščioti negalėsime”. Taigi, mieli kaimynai iš apačios, Jūsų žiniai, garso matavimas Jums kainuos 50 litų. Ir taip kas kartą mokėsite Visuomenės sveikatos centrui, kurio specialistams atvykus į Jūsų butą gali ir nepavykti išgirsti to šnaresio, kurį girdite Jūs.

Kaimynai
| |

Kaimynai

Kaimynų būna visokių. Aš prisimenu savo vaikystės auklytę lenkę – kaimynė buvo mūsų. Apsimetinėjome, kad mokome vieną kitą savos kalbos. Tiesa, aš lenkiškai pramokau, o ji lietuviškai – nebe. Užtat geruoju galiu minėti “ananasinius” obuolius didžiuliame jos sode, slėpynes ir kačių gaudynes ant šieno, piktą pilką seną šunį ir daugybę vištų, kurių kiaušinius man kartais leisdavo surinkti. Dar pamenu kitą kaimyną. Savo močiutės. Gyveno priešais jos butą. Tiek jis, tiek jo moteris gerdavo. Daug ir dažnai. Vėliau riedavosi, vienas kitą vaikydavo. Turėjo kvailą rudą šunį ir dvi siamo kates. Dievinau jas. Vis taikydavausi nutverti už uodegos, bet gi niekaip niekaip. Tik žybčiodavo mėlynomis akimis iš tolimiausio rūsio kampo. Tas kaimynas kartą girtas sumanė didelį reikalą atlikti vidury laiptinės. Pirmąsyk jam pavyko. Net atsirado, kas išvalė, nes viena moterėlė manė, kad jos šunelis čia taip negražiai. Antrąsyk močiutė mano patykojo ir, pamačiusi, kad šis jau kelnes maunasi, čiupo sunkų guminį batą ir per kuprą anam, per kuprą!.. O kitų senelių kaimynai buvo senyvi žmonės. Ateidavo dažnai kur pro šalį keliaudavo, pasilabindavo. Jei kiaulę skerdžia, skerstuvėmis vaišina. Seneliai savo ruožtu obuolių, kitokių gėrybių, pieno. Anie man įsiminė tik dėl to, kad pora buvo visai neseniai susituokusi. Ėjo senelis kažkur į talką, pamatė senutę ir suprato žmonės, kad reikia vestuves atšokti. Susituokė būdami beveik 70-ies. Gražu, ar ne? Atsikrausčiusi į Vilnių turėjau kitokius kaimynus.

Ką daryti su triukšmadariais kaimynais?
| |

Ką daryti su triukšmadariais kaimynais?

„Triukšmadariai turi psichologinių problemų“, – apie kaimynų nepaisančius žmones mano psichologas Gediminas Navaitis. Tuo metu kiti lrt.lt pašnekovai ramybėms drumstėjams siūlo ne seansą pas psichologą, bet savimonės ugdymą ar finansinių sankcijų taikymą. Didmiesčiuose gyventojai be pareigūnų dažnai neapsieina. Anot sostinės savivaldybės Kontrolės poskyrio vedėjo Mariaus Švaikausko, trukdančius kaimynus gali sudrausminti ir jo vadovaujamo poskyrio darbuotojai. „Gavę rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio arba buitinį triukšmą, ją persiunčiame Vilniaus miesto vyriausiajam komisariatui. Tačiau mano darbuotojai irgi gali atvykti surašyti protokolo“, – užtikrina M. Švaikauskas. „Mes dirbame ne visą parą – policija dirba visą parą, ji užtikrina, ką įstatymas liepia užtikrinti, bet jei policija neišsprendė problemos ar neatvyko, užtenka paskambinti mums ir mes atvyksime“, – priduria jis. Pasak Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkės Dalios Kedavičienės, 2004 m. spalį Seimo patvirtintas Triukšmo valdymo įstatymas apibrėžia dienos, vakaro ir nakties metą. „Vakaro metas yra nuo 18 iki 22 val., nakties – nuo 22 val. iki 6 val. ryto, dienos – nuo 6 val. ryto iki 18 val. Jeigu garsiai leidžiama muzika, žmogus policiją gali kviesti jau nuo 18 val.“, – aiškino D. Kedavičienė.

Triukšmingi kaimynai: Keturi kovos būdai
| |

Triukšmingi kaimynai: Keturi kovos būdai

Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonius pojūčius. Dauguma tikriausiai esate patyrę, kas yra gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos problemos, ir girdėję apie žalą, kurią sveikatai gali sukelti sistemingas triukšmo lygio kaimyniniuose butuose viršijimas. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą. Jie perspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis (nuolatinis) streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų – hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, depresiją, psichikos ligas. Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, dėl ko padidėja dirglumas ir atsiranda nuovargis. Net palyginus nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonius pojūčius. Dauguma tikriausiai esate patyrę, kas yra gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos problemos, ir girdėję apie žalą, kurią sveikatai gali sukelti sistemingas triukšmo lygio kaimyniniuose butuose viršijimas. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą.

Ką daryti, jei kenčiate nuo triukšmo
| |

Ką daryti, jei kenčiate nuo triukšmo

Akustinis smurtas nėra naujas dalykas. Riaumojimas, staugimas, kaukimas yra akustinio smurto pavyzdžiai gamtoje, naudojami pademonstruoti jėgą siekiant įbauginti ir pagriebti auką. Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. VI a. pr. Kr. vietinė valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti. Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo, 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo. Viduramžiais įstatymų buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miesto vietose tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę. Triukšmas trikdydavo ir amerikiečius. Bendžaminas Franklinas buvo priverstas persikelti iš vienos Filadelfijos vietos į kitą, nes „turgaus ūžesys vis labiau mane trikdo, ir vis dažniau save pagaunu, kad kai kuriuos dalykus turiu kartoti du kartus”. XX a. antrojoje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiusių šalių miestai.