Ką daryti su triukšmadariais kaimynais?
„Triukšmadariai turi psichologinių problemų“, – apie kaimynų nepaisančius žmones mano psichologas Gediminas Navaitis. Tuo metu kiti lrt.lt pašnekovai ramybėms drumstėjams siūlo ne seansą pas psichologą, bet savimonės ugdymą ar finansinių sankcijų taikymą.
Sudrausminti gali ir savivaldybė
Didmiesčiuose gyventojai be pareigūnų dažnai neapsieina. Anot sostinės savivaldybės Kontrolės poskyrio vedėjo Mariaus Švaikausko, trukdančius kaimynus gali sudrausminti ir jo vadovaujamo poskyrio darbuotojai.
„Gavę rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio arba buitinį triukšmą, ją persiunčiame Vilniaus miesto vyriausiajam komisariatui. Tačiau mano darbuotojai irgi gali atvykti surašyti protokolo“, – užtikrina M. Švaikauskas.
„Mes dirbame ne visą parą – policija dirba visą parą, ji užtikrina, ką įstatymas liepia užtikrinti, bet jei policija neišsprendė problemos ar neatvyko, užtenka paskambinti mums ir mes atvyksime“, – priduria jis.
Ramybės režimas – jau po 18 val.
Pasak Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkės Dalios Kedavičienės, 2004 m. spalį Seimo patvirtintas Triukšmo valdymo įstatymas apibrėžia dienos, vakaro ir nakties metą. „Vakaro metas yra nuo 18 iki 22 val., nakties – nuo 22 val. iki 6 val. ryto, dienos – nuo 6 val. ryto iki 18 val. Jeigu garsiai leidžiama muzika, žmogus policiją gali kviesti jau nuo 18 val.“, – aiškino D. Kedavičienė.
Anot D. Kedavičienės, stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo stiprumui nustatyti reikalingą prietaisą turi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Fizikinių tyrimų laboratorija. Policijos pareigūnai triukšmą nustatinėja be ypatingų priemonių.
„Kai žmonės triukšmauja gatvėje arba garsiai leidžiama muzika, garso stiprumo matavimas nereikalingas. Pareigūnai surašo protokolą, suranda liudytojus – teismui pakanka, kad būtų nustatytas pažeidimas“, – sakė D. Kedavičienė. Jos teigimu, Administracinės teisės pažeidimų kodeksas už viešosios rimties trikdymą – šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais viešose vietose – numato įspėjimą arba baudą iki 300 Lt. Už kitus panačius pažeidimus bauda gali siekti ir iki 1 tūkst. Lt.
„Jeigu iš tikrųjų triukšmas yra neišvengiamas, pavyzdžiui, rengiamasi remontui arba gimtadieniui, kuris, tikėtina, vyks ne tik po 18 val. bet ir po 22 val., geriau nueiti pas kaimynus ir perspėti apie tai“, – patarė D. Kedavičienė.
Ano jos, Vilniaus miesto savivaldybė buvo pareigūnams atidavusi triukšmo matuoklį, tačiau jo efektas taikant praktikoje nebuvo toks, kokio tikėtasi.
„Norint jį naudoti, mūsų policijos pareigūnai turėtų būti apmokyti, daiktas turi būti sertifikuotas. Buvome pradėję jį naudoti, bet teisme parodymai nebuvo vertinami kaip įrodymai, kadangi pareigūnams trūko kompetencijos, kvalifikacijos juo naudotis. Mes manėme, kad juo bus paprasčiau naudotis, nei apie garsą spręsti iš klausos, bet praeitų metų darbo praktika parodė, kad kaip tik sudėtingiau.
Buvo nuspręsta, kad tokiais prietaisais turi naudotis siauras ratas specialistų, kaip jau minėjau, Fizikinių tyrimų laboratorija, o mes, policijos pareigūnai, triukšmą vertiname iš klausos iš liudytojų parodymų“, – pasakojo D. Kedavičienė.
Pareigūnės teigimu, dėl triukšmadarių kaimynų keliamų problemų geriausia kreiptis į savo apylinkės inspektorių.
„Būna, kaimynas kelia triukšmą, bet kai tik pamato, kad atvažiavo patrulis, tuoj išjungia triukšmo šaltinį. Neradęs to, dėl ko buvo iškviestas, patrulis išvažiuoja atgal. Būti patiklus pareigūnas negali sau leisti, na ir kas, kad žmogus sako, jog jo kaimynas ką tik triukšmą kėlė. Tai gali būti ir kaimynų santykių aiškinimasis.
Patruliui išvažiavus vėl kyla triukšmas. Pareigūnas vėl iškviečiamas. Jis atvažiuoja, išgirsta, kad tikrai triukšmaujama, tada surašo protokolą arba pristato ramybės drumstėją į policijos komisariatą surašyti protokolo. Tada informacija perduodama apylinkės inspektoriui, tolimesnis darbas su tvarkos pažeidėju priklauso jam“, – dėstė pašnekovė.
Svarbu pademonstruoti maištą
Pasak G. Navaičio, netvarkos kėlėjams dažnai malonu demonstruoti nesiskaitymą su visuomene ir joje priimtinomis normomis.
„Dažniausiai viso to pagrindas yra prastas savęs vertinimas. Jeigu žmogus gerai save vertina, tai kam jam tokiais būdais įrodinėti savo pranašumą? Jam nereikia tokio kvailo būdo tvirtinti, kad yra koks nors išskirtinis.
Prastas savęs vertinimas skatina minėtą elgesį. Menkai save vertinantis žmogus paprastai nelabai gerai jaučiasi ir bando padidinti savo vertę, demonstruoja, kad jam nesvarbi aplinkinių nuomonė, kad jam į juos nusispjauti“, – apie mėgėjų visu garsu klausytis muzikos elgesio priežastis pasakojo G. Navaitis. Anot G. Navaičio, tokių psichologinių problemų turintys asmenys paprastai suvokia tik jėgą ir paklūsta tik už save stipresniems.
„Nereikia pamiršti, kad yra Triukšmo valdymo įstatymas. Galbūt kai kurie kaimynai yra pernelyg pakantūs? Nekalbėkime apie baudas, kurios gresia, bet pagalvokime, jeigu butas taps panašus į landynę, jame nuolatos lankysis policija, kontroliuos, kas ten vyksta. Manau, niekas to nenorėtų.
Yra daugybė teisių, kuriomis turėtume naudotis ir jeigu kaimynai ar nesvarbu kas kelia triukšmą, kuris kelia rūpesčių, be abejo, reikėtų iškviesti policiją, tegu ji tuos reikalus tvarko. Galima kaimynus aplankyti pačiam ir paprašyti, kad to triukšmo būtų mažiau“, – dėstė G. Navaitis.
Kaimo turizmo sodybose triukšmaujančių netrūksta
Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės-Lamauskienės, kaimo sodybose triukšmauti linkusių svečių netrūksta.
Todėl, pasak jos, sodybos šeimininkas su žmonėmis, kurie atvyksta, pasirašo sutartį.
„Joje taip pat pažymima, nuo kada iki kada ir kelių decibelų muziką galima leisti. Jeigu svečiai atsiveža savo kilnojamąsias muzikos stotis ir nesilaiko susitarimo, lieka vienintelė išeitis: arba kviesti policiją, arba svečius prievarta išvaryti. Kai žmogus sumoka avansą ir su juo aptariamos visos sąlygos, tiki tuo, kad jis elgsis taip, kaip pažadėjo pasirašydamas, o jis taip nesielgia. Kas gali išspręsti šitą klausimą? Tik žmogaus sąžinė“, – svarstė R. Sirusienė-Lamauskienė.
Kita išeitis, anot moters, – priimti tik svečius su rekomendacijomis.
„Siūlau ir kitiems tą patį daryti. Nereikia jokių prievartinių priemonių – jeigu tave rekomendavo, vadinasi, esi padorus žmogus, susimokėsi, elgsiesi normaliai, esamo nesulaužysi, neištrypsi mano augalų ir neleisi muzikos visu garsu“, – aiškino R. Sirusienė- Lamauskienė.
Anot jos, drausminant triukšmadarius reikia didinti jų savimonę.
„Nuo to reikia pradėti, o ne nuo drausminančių priemonių: policijos ar sankcijų svečiams“, – priduria R. Sirusienė-Lamauskienė.
R. Sirusienė-Lamauskienė priduria, kad kalbant apie triukšmadarius irgi yra kita medalio pusė.
„Pabandykite įsivaizduoti vestuves uždaroje patalpoje su labai žemu decibelų skaičiumi. Tokia šventė – galbūt vienintelė gyvenime, žmogus turi jaustis laisvai ir gerai. Norėčiau, kad kaimynai į visa tai žiūrėtų tolerantiškiau. Ne visi skundžiasi, yra sakančių: „Mes girdime kaime labai puikius nemokamus koncertus, girdime gyvą muziką, netgi galime ateiti jos pasiklausyti“. Viskas priklauso nuo požiūrio“, – aiškina ji.