sexy-women-sitting-handrail-street-they-communicating-discussing-something_158538-3287
|

Vyrams svarbu draugų kiekybė, moterims – kokybė

Pasirodo, kad vienišumą vyrai ir moterys supranta labai skirtingai. Ilinojaus (JAV) universiteto psichologai atliko tyrimą, kuriuo stengėsi išsiaiškinti, kaip lytis įtakoja vienišumo sampratą. Pagrindiniai šio tyrimo kintamieji buvo socialinių kontaktų kiekis ir santykių artumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys, įvardydami, ar jie yra vieniši, ar ne, naudoja skirtingus kriterijus. Vyrams svarbesnis grupinės draugystės kriterijus, tuo tarpu moterys daugiau akcentuoja santykių tarp dviejų žmonių artimumą. Spręsdami pagal šio tyrimo rezultatus galime teigti, jog moteriai, kad ji nesijaustų vieniša, gali pakakti vieno tikrai artimo draugo ar draugės, o vyrams vienišumo jausmą sėkmingai išsklaido tuzino net ir ne ypač artimų draugų kompanija.

J. Stokes, I. Levin, Gender Differences in Predicting Loneliness from Social Network Characteristics, Personality and Individual Differences, Vol. 12, Issue 8, p. 801-809, 2007

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Džanet Džekson krūtinė amerikiečius jaudina labiau, negu jų pačių kompiuterių saugumas
| |

Džanet Džekson krūtinė amerikiečius jaudina labiau, negu jų pačių kompiuterių saugumas

Pagal šią savaitę atliktą apklausą, JAV kompiuterių vartotojai apie Džanet Džekson krūtinę žino daugiau, negu apie savo kompiuterių saugumą, – praneša BBC News. Amerikos Kibernetinio Saugumo Aljanso (NCSA, National Cyber Security Alliance) užsakymu atlikta kompiuterinio saugumo lygiui išaiškinti skirta apklausa parodė, kad 90 procentų amerikiečių gali atsiminti, kada per televiziją buvo parodyta apnuoginta Džanet Džekson krūtinė, tačiau tik 60 procentų galėjo pasakyti, kada paskutinį kartą atnaujino savo antivirusines programas, ugniasienes ar operacinę sistemą.

| |

Antakalnio bendruomenė

Asociacija “Antakalnio bendruomenė” įkurta 2004 m. Bendruomenės pirmininkas – Seimo narys socialdemokratas Algirdas Paleckis. Iniciatyvinė grupė, o šiuo metu – Bendruomenės valdyba – tai grupė bendraminčių, kuriuos vienija pasibodėjimas biurokratija, siekis atkreipti dėmesį į vis dar neišreikštus žmonių poreikius bendrauti, aptariant šiandienos vilniečių, antakalniečių rūpesčius, atskleidžiant naujas, neišnaudotas galimybes, kurių įgyvendinimas priklauso tik nuo mūsų pačių iniciatyvos, sumanumo, gebėjimo spręsti kartu ir būti tikra bendruomene. Sakoma, “dvi galvos – ne viena…” tačiau “geriau viena galva, bet savo…”. Asociacijos veikloje dalyvauja verslininkai, studentai, kultūrininkai – “visų luomų antakalniečiai”, nelinkę lūkuriuoti, kol kas nors sutvarkys jų pačių, Antakalnio ir viso miesto reikalus, trumpai tariant, neabejingieji bendruomenės reikalams, urbanistinei, socialinei, kultūrinei, istorinei “Antakalnio” sąvokai ir santvarkai.
Neabejingam žmogui, piliečiui, Antakalnio istorinis, kultūrinis ir socialinis “inventorius” būtų labai didelis ir brangus.

| |

Licencija negali riboti kitų programinių produktų

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija. Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema. Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą ir vėliau ją platinti imdamas mokestį, nieko nemokėdamas pirminiam programos kūrėjui. Tad pagal šią licenciją šiek tiek modifikuotą programinę įrangą galima parduoti nors ir už milijoną, jei atsiras pirkėjas. FreeBSD operacinė sistema yra reguliuojama šios licencijos.

Tarptautinė bučinių diena
| |

Tarptautinė bučinių diena

Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Pirmasis bučinys ekrane: 1896 m. Mey Irvin ir Džonas S. Raye 30 sekundžių Tomo Edisono filme „Bučinys“. Filmas, kuriame užfiksuota daugiausia bučinių: „Don Žuanas“ (1926 m.). Jame suskaičiuotas 191 bučinys. Ilgiausias bučinys: Redžis Tumi ir Džeinė Vaimer bučiavosi 185 sekundes filme „Dabar tu armijoj“ (You’re in the Army Now, 1940 m.). Įžymūs bučiniai: Kazanovos bučiniai, Judo bučinys, Drakulos bučinys, Džeimso Bondo bučiniai, Merlin Monro oro bučiniai. Bučinių rekordas: Amerikietis А. Volframas 1990 m. rugsėjo 15 d. Minesotoje festivalio metu per 8 val. pabučiavo 8001 žmogų. Kiekvieną žmogų jis bučiavo kas 3,6 sekundės.

Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus
|

Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus

Neįžengiamos Amazonės džiunglės nuo seno buvo įvairiausių gyvūnų karalija ir patikimas prieglobstis jos įstatymus gerbiančioms indėnų gentims. Tačiau laikai keičiasi ir į džiungles ima brautis civilizacija. Į Amazonės miškus plūsta baltieji naujakuriai, suvilioti Peru valdžios pažadų, aukso ieškotojai, naftos bendrovių atstovai ir įvairaus plauko perėjūnai. Prieš kelias dešimtis metų su mylima žmona iš kalnų kaimelio į Amazonės kraštą geresnio gyvenimo ieškoti atvyko, o sulaukęs senatvės nedideliame Idilijaus miestuke apsigyveno ir Antonijus Chosė Bolivaras Proanjas – mielas, bet užsispyręs žmogus, mėgstantis skaityti „labai liūdnus romanus, kuriuose daug kenčiama dėl meilės, bet pabaiga būtinai laiminga“. Pasitaręs su tokios literatūros eksperte Chosefina iš pakrantės viešnamio, knygų jam atplukdo miestelio siaubas – dantistas Rubikundas Loačaminas. Antonijus Chosė Bolivaras gerbia kaimynystėje įsikūrusius indėnus šuarus, išmokiusius pažinti Amazonės miškus ir jų įstatymus. Tačiau ne visų atėjūnų elgesys draugiškas džiunglėms bei jų gyventojams. Ir džiunglės ima jiems keršyti…

| |

Kodėl motinos jaučia kaltę (2)

Kodėl taip dažnai pirmas gimdyvės klausimas apie kūdikį būna ne “Kas tai?”, o “Ar jam viskas gerai?”, “Ar jis normalus?” O jei medicinos sesuo prieš atsakydama kiek palūkuriuos? Mamos baimės ir abejonės iškart susijungs su vaizduote… O jeigu iš tikro kūdikiui kas nors negerai? Tuomet mamai teks išgyventi sunkų periodą: ji jausis už tai atsakinga. Nes jos mintys apie vaiką – vaiką jos viduje – ir realus nėštumas yra skirtingi dalykai. Bet atskirti juos ne taip paprasta… Šis pokalbis vyko 1961 m. BBC radijo laidoje, skirtoje tėvams. Laidą rengė ir vedė pasaulyje pripažintas psichiatras, psichoanalitikas Donaldas Vudsas Vinikotas (Donald Woods Winnicott, 1896 – 1971). Šis žmogus buvo atsidavęs vaiko psichikos raidos tyrinėjimui, o daugiausia dėmesio skyrė kūdikio ir motinos ryšiui. Dialogai su tėvais BBC radijuje 7 ir 8 dešimtmečiais sugulė į knygą “Talking to Parents”. Šie pokalbiai neprarado aktualumo ir šiandien. Čia pateiktoje ištraukoje (jos pradžia – praėjusį šeštadienį) psichoanalitikas kalbasi su Kler Rainer, medicinos seseria, parašiusia ne vieną knygą apie vaikų sveikatą. Pokalbio tema – motinų jaučiama kaltė prieš vaiką: iš kur ji kyla ir kokia jos prasmė? K. RAINER: Jeigu motina nejaustų kaltės, ji nejaustų ir poreikio taip stipriai saugoti vaiką, tiesa? Jeigu jai atrodytų, jog viskas visada klostysis puikiai, o vaikui staiga pakiltų temperatūra, ji sakytų: “Na, nieko bloga nutikti negali; nėra ko jaudintis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *