Valdykite savo pyktį
Jungtinių Arabų Emyratų psichologas Zaidas Al Haidanas, kuris baigė institutą Kijeve, aspirantūrą – Maskvoje, o stažavosi Anglijoje ir JAV, sako, kad pyktis yra naudingas sveikatai, tačiau ne visada.
Pyktis mums padeda adekvačiai reaguoti į iškylančias problemas, įspėja apie nemalonumus, mobilizuoja mūsų jėgas gintis.
Kylantis agresyvumas suteikia žmogui naujų jėgų, padeda susidoroti su emociniu arba fiziniu pavojumi, pavyzdžiui, užpuolimo momentu. Profesorius Haidanas stažuotės JAV metu gydė pacientę, išgyvenusią didžiulį stresą. Šis pavyzdys, pasak jo, yra tipiškas.
Moteris ėjo viena tuščia tamsia gatve. Jai įkandin sekė vyriškis. Iš pradžių kilusią baimę netrukus pakeitė pyktis: “Kaip jis drįsta!” Moteris, užuot pabėgusi, sulėtino žingsnius. Kuomet persekiotojas priartėjo, ji staiga atsisuko ir ėmė šaukti iš visų jėgų: “Nešdinkis, arba aš užmušiu tave!” Užpuolikas pabėgo. Stresą moteris išgyveno didžiulį, tačiau liko gyva.
“Čia žmogų išgelbėjo pykčio protrūkis”, – teigia psichologijos profesorius. Tačiau dažnas įtūžis be didelio reikalo daro žmogų nemalonų bendrauti. Šalia pikčiurnos mums nejauku – ir darbe, ir namie.
Kenkia sveikatai
“Pagieža, įniršis, pyktis mums labai brangiai kainuoja. Žmogus tampa kietaširdis, jis pats save sekina emociškai ir fiziškai. Paskui apninka kaltės jausmas, jis atgailauja, kankinasi, keikia save, galiausiai ima savęs gailėtis. Ši vidinė kova, deja, neturi nieko pozityvaus. Ji tik stumia kartoti klaidą. Vietoj nusiraminimo širdyje lieka sunkios nuosėdos: skausmas, susvetimėjimo kartėlis.
Pyktis visuomet provokuoja priešinimąsi ir nuoskaudą tų, su kuriais jūs bendraujate. Dažni pykčio protrūkiai verčia artimuosius bei kolegas jūsų šalintis.
Treniruokitės!
Pykčio valdymas – tai ištisas mokslas. Egzistuoja specialios metodikos, rekomendacijos, net mokyklos. Geriausia gydytis nuo pykčio protrūkių prižiūrint gydytojui. Reikalingos nuolatinės treniruotės. Per vieną kartą nuraminti pyktį neįmanoma. Reikia sužinoti labai daug: pykčio prigimtį, o tai biocheminių reakcijų žmogaus organizme rezultatas. Būtina išmokti efektyviais būdais sutramdyti savo susierzinimą, kad jis nepakenktų sveikatai.
Kuomet situacija įkaista, norisi iškart atsakyti į smūgį smūgiu. Tačiau šito negalima leisti – bus blogiau galų gale ir jums. Geriau susidarykite sąrašą trumpų priminimų, kuriuos jūs galite pasirinkti ir išmokti. Jie išmokys jus sulaikyti susierzinimą. Tvirtinkite, jei kitaip neįmanoma, sau dvi ar tris frazes pasirinktinai:
“Nė vienas iš mūsų nėra neteisus ir kaltas. Kiekvienas turi savų interesų.”
“Nesvarbu, ką apie mane kalba. Aš pažįstu save geriau.”
“Jeigu aš nepratrūksiu, tai liksiu padėties šeimininkas.”
“Nekaltink ir nesmerk.”
“Vartok tik neutralius posakius.”
“Kalbėk ramiai.”
“Jokio sarkazmo ir jokios agresijos.”
“Mano pyktis – tai signalas, kad reikia nusiraminti.”
“Jeigu duosiu valią savo pykčiui, nieko gero nepasieksiu.”
“Jeigu aš pratrūksiu, pyktis man kainuos… (įsivaizduokite savo protrūkio pasekmes).”
Skaičiuokite ir kvėpuokite
“Mes, arabai, prie skaičiavimo pridedame kvėpavimą. Kai jaučiame, jog pradedame pykti, darome gilų įkvėpimą ir tariame tyliai skaičių vienas. Po to giliai iškvepiame ir atpalaiduojame visus raumenis. Kartojame šį procesą – įkvėpimą ir iškvėpimą – skaičiuodami po du. Ir taip iki 10. Jeigu jūs labai supykę, tęskite skaičiavimą iki 25. Skaičiavimo derinimas su giliu kvėpavimu atpalaiduoja, ir pabaigus pratimą jau nebeįmanoma pykti. Be to, mes naudojame dar ir kauliukų rožančių”, – sako Zaidas Al Haidanas.
Ant ko pykstate?
Pyktis ant savęs ardo sveikatą, veda prie gilios depresijos. Čia kenčiate jūs patys. O štai kada agresija nukreipta į kitus, jūs iš dalies sumažinate savo įtampą, tačiau padarote nuostolį kito žmogaus sveikatai. Čia būtinai reikia išmokti kontroliuoti savo mintis, jausmus, kurie provokuoja įtūžį.
Dažnai pyktis provokuoja situacijas, kurios mums nepavaldžios. Pasižiūrėkite, kiek agresijos keliuose. Automobilio vairavimas tampa pavojingas milijonams moterų ir vyrų.
Agresyvumas prie vairo pavojingas dėl trijų priežasčių.
Pirma, kai nervinatės prie vairo, jūs keliate mirtiną pavojų kitiems.
Antra, agresyvus vairavimas provokuoja stresus; kraujospūdis šokinėja, vairuotojas įsitempęs iki paskutinės ribos. Jam tai jau nebe malonus važiavimas, o sunkus darbas.
Ir trečia, pasiekdami skirtą vietą, jūs nė kiek nesutaupote laiko. “Šimtą kartų Niujorko, Sietlo, Los Andželo keliuose mačiau agresyvius vairuotojus, kurie blaškosi persirikiuodami iš eilės į eilę, tai staigiai startuodami, tai staigiai stabdydami. Aš visuomet važiuodavau lygiai ir vienoje eilėje. Labai dažnai įsidėmėdavau skubrų vairuotoją, o po kokių keturiasdešimties mylių matydavau, jog jis vėl šmėkčioja ir trūkčioja man panosėje. Man važiavimas teikdavo malonumą, o jam… Manau, kad jis nusikasdavo iki skirtos vietos visas suplukęs, – sako profesorius. – Aš padariau išvadą: tam, kad atsikratytum agresyvumo prie vairo, turi išmokti atsipalaiduoti automobilyje. Užuot įtempęs raumenis, aš išmokau juos atpalaiduoti. Vežiojuosi su savimi ligi šiol kasetes su raumenų relaksacijos pamokų įrašais. Mokykitės žiūrėti į važiavimą mašinoje ne kaip į būtinumą nuvykti kažkur, o kaip į galimybę pabūti vienam ir pamąstyti.”
Atsikratykime nereikalingo nervinimosi. Jis nieko vertas, tik apkartina gyvenimą, daro jus nepatrauklius aplinkinių akyse. Sumažinę savo reaktyvumą, jūs gausite iš gyvenimo kur kas daugiau džiaugsmo.
Išvertė P. Pamerneckas
