Mąstydama apie artėjančią šventę, kiekviena šeima aptaria, ką kviesti į gimtadienį. Tarybiniais metais niekas per daug nekreipė į vaikus dėmesio, susirinkdavo giminės, draugai ar bendradarbiai ir visas šventes švęsdavo beveik vienodai. Šeimininkė suruošdavo gausias vaišes, prie stalo bendraudavo apie šį bei tą, keldavo tostus, kol svečiai išsiskirstydavo, o vaikai žaisdavo kitame kambaryje. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir tradicijos. Giminės susirenka nebe taip jau dažnai, trūksta ir lėšų pobūviams. Artimai nebebendrauja bendradarbiai, nes dažnai keičiant darbo vietą, neliko ir motyvacijos užmegzti artimus ryšius.

Tačiau vaikams teko išskirtinis dėmesys – šeimos švenčia su vaikais ir tai yra geroji pusė šioje laikų kaitoje.

Kalbant apie pasisvečiavimą, išskyriau keletą pagrindinių tipų, su kuo įprastai švenčiame vaikų šventes.

Giminės

Pirmasis – tai senasis būdas su seneliais ir giminėmis. Susikūrus naujai šeimai, tradicijos gimsta ne taip greitai, todėl iš inercijos šventes švenčiame su savo tėvų šeimomis ar kitais giminaičiais. Tai tie žmonės, kurie labiausiai džiaugiasi ir domisi Jūsų atžala, dosniai dalina dovanas bei nori dalyvauti Jūsų šeimos gyvenime. Taip švęsti pirmąjį gimtadienį būtų geriausia, nes su seneliais vaikas jaučiasi saugus, o bendraamžiais kol kas dar labai nesidomi.

Draugai

Vaikeliui augant, užsimezga draugystė su kitomis šeimomis, auginančiomis panašaus amžiaus vaikus. Atsiranda noras šventes švęsti drauge, ypač jei tėvai gyvena tolėliau. Tačiau čia pat tėvai suabejoja – ar gali savo namuose priimti svečius? Mat trukdo įprastas verslo vakarėlių šventimo supratimas. Šventę suvokiame kaip atsipalaidavimą prie alaus bokalo boulingo klube ar vyno taurės prabangiame restorane, kur už aptarnavimą tereikia susimokėti, o visa kita – ne tavo rūpesčiai. O pasikviesti svečius į namus – visai kitas reikalas – čia jau pačiam tenka užsirišti padavėjo prijuostę.

Norėdami to išvengi, tėveliai desperatiškai ieškos kitos vietos mieste, kur būtų tam tikra prasme saugiau: nereikės prisiimti atsakomybės už maisto kokybę, aptarnavimą ar šventės eigą. Antra vertus, galima pasikviesti daugiau svečių, vaikams yra daugiau vietos palakstyti. Na, bet čia jau kita tema, ją aptarsiu skyrelyje „Kur švęsti?”.

Nebijokite draugauti šeimomis! Vaikų gimtadieniai nuostabiausia proga pažinti kitų šeimas, džiaugtis kitų vaikas ir padėti vieni kitiems surengti šventę savo vaikui, kartais išpildant net didžiausius jo lūkesčius. Kad ir kokios šventės sąlygos, draugai liks be galo dėkingi, jei laikas nuo laiko atversite savo namų duris. Kvietimas į savo namus – tai atvirumo ir nuoširdžios meilės įrodymas, nes namai yra asmeninė erdvė, kur patenka toli gražu ne kiekvienas. Su mažai žinomais žmonėmis, klientais galima susitikti ir kavinėse, ir pramogų centruose, bet į namus kviečiami ne visi. Todėl parodykime dėkingumą, jei esame pakviesti į namus ir stenkimės atsilyginti tuo pačiu bent kartą gyvenime. Draugams skirkime ypatingą vietą savo šeimos šventėse ir nepamirškime, kad tai, ką pasėjame, sugrįžta mums šimteriopai.

O kaip seneliai?

Gal būt seneliai šiek tiek nusivils, jei anūkai nuspręs švęsti gimtadienį be jų (nepamirškite, kad netrukus vaikai švęs savo gimtadienius net ir be Jūsų).

Būtų džiugu, jeigu juos pakviestumėte kitu laiku nei draugus, galbūt net sekančią dieną po gimtadienio. Po vakarykštės šventės turėsite daug įspūdžių, bus kuo pasidalinti, parodysite nuotraukas, nereikės iš naujo gaminti maisto (bus likę). Gimtadienio įtampa bus atslūgusi, galėsite tiesiog džiaugtis bendraudami. Manau, jog ir jiems šis variantas bus priimtinas.

O jei norite, kad seneliai iš tiesų patirtų tikrą gimtadienio džiaugsmą, galite pasiūlyti jiems švęsti jų sodyboje ar sode, gimtinėje ar kitur, kur būtų jų gyvenimo dalis. Taip pasidalintų atsakomybės, močiutė prisidėtų prie maisto ruošos, Jūs labiau susikoncentruotumėte ties šventės eiga. Tik nepamirškite įtraukti ir senelių. Jūsų tėvai susipažintų su Jūsų šeimos draugais, o draugai su Jūsų tėvais. Tai esame patys išbandę, ir šis eksperimentas tikrai pasitvirtino.

Vaikų draugai

Kai vaikai jau yra paaugę ir jaučiasi visiškai saugūs be tėvų, yra įprasta kviesti vien vaikus. Tokią šventę organizuoti linksma, nes nereikia įsiteikti ir vaikams, ir tėvams vienu metu. Be to, vaikiškas gimtadienio valgiaraštis yra kur kas paprastesnis.

Į gimtadienį kvieskite tik tuos draugus, kurių Jūsų vaikas pageidauja pats. Kitaip Jūsų atžala nusivils, o vėliau ir Jūs taip pat. Teko girdėti vieną pasakojimą, kaip mama į vaiko gimtadienį tyčia pakvietė sūnaus priešą, mat norėjo būti draugiška kaimynams. Rezultatas – tai buvo paskutinis vaiko gimtadienis, – daugiau gimtadienių švęsti jis nepageidavo.

Tegul vaikas jaučiasi savo gimtadienio šeimininkas. Nepamirškite iš anksto įspėti tėvų, kada šie turėtų pasiimti vaikus arba kur patys juos atvešite.

Šeimos rate

Nedaug šeimų gimtadienius švenčia vien šeimos rate. Tačiau būna ir tokių gimtadienių, ypač emigrantų šeimose. Manau, kad tokiu atveju sudėtinga sukurti šventinę nuotaiką, nebelieka jaudulio ir nežinomybės, kai pakviečiami kiti žmonės. Tuomet geriausia pakeisti aplinką, išvykti kitur, išpildyti slaptą vaiko svajonę ar tiesiog daryti, ko nedarote kasdien.

Visuomeninis gyvenimas

Vaikai yra visuomenės dalis, tačiau nedaug težino, kas yra ta visuomenė. Dažnai vaikai gimtadienius švenčia vaikų darželiuose ar mokyklose. Kai grupėje, kur vaikas auga, yra susiformavusi tokia tradicija, be abejo, taikomės prie tam tikrų taisyklių. Grupėje skiriamas tam tikras dėmesys vaikui, ir jis yra pamaloninamas. Tačiau tai neturėtų būti vienintelis gimtadienio paminėjimas.

Kodėl turėtume švęsti šventes drauge su šeima? Nes būtent tėvų požiūris į vaiką formuoja ir atskleidžia vaiko savivertę. Tokių, atrodytų, nereikšmingų dalykų metu kaip šventės planavimas drauge, domėjimasis jo draugais, vaikas mato ir jaučia tėvų dėmesį ir meilę, mokosi pasitikėti tėvais, jaučiasi brangus ir reikalingas šeimai.

Pabaigai

Bet kuris Jūsų pasirinktas variantas, su kuo švęsti šventes yra geras. Mūsų pateiktus variantus galite kaitalioti, ieškoti naujų būdų, tačiau svarbiausia – NEPAILSKIME ŠVĘSTI!

Kad ir kiek pastangų kainuotų, švenčių šventimas – vienas svarbiausių šeimos spalvingumo, originalumo ir kūrimo bruožų. Šeima yra pati svarbiausia vieta vaikui vystytis ir augti, atrasti save bei įgyvendinti vaikiškas svajones. Juk apie Jūsų pastangas, mieli tėveliai, vaikai papasakos savo vaikams, o anūkai klausinės apie savo tėvus ir tikrai norės švęsti drauge su Jumis. Todėl vis tiek neišvengsite rūpesčių, o kuo anksčiau pradėsite, tuo bus lengviau. Patirtis kaupiama ne skaitant straipsnius, o ruošiantis šventėms. Ieškokite progų švęsti ir švęskite, nesvarbu su kuo!

Views All Time
Views All Time
2255
Views Today
Views Today
1
0 0