Tinginystė yra sunkiausia liga
Septyniasdešimtmetis vyriškis, per pastaruosius septynerius metus pakeitęs gyvenimo būdą, itin sustiprino savo sveikatą
Elektrėniškis biomedicinos dr. Jonas Skonsmanas – dažnas sveikuolių renginių dalyvis ir net mecenatas: vaišina atsivežtinėmis salotomis su neįprasto skonio padažais, į kuriuos vien pažvelgus seilė nutįsta. Be to, dar nustebina nematyta vaško ugnies procedūra. Biomedicinos daktaras tvirtina, kad būtent jo paties užauginti prieskoniniai augalai ir kiti žalumynai, archajiškos liaudies medicinos procedūros, plaukiojimas baseine padėjo jam atsikratyti ligų ir nejausti 70 metų naštos.
Augina retas daržoves ir prieskonius
“Didžiausia liga, kuri dažnai kankina mane, – tai tinginystė, – tvirtino besišypsantis tvirto kūno sudėjimo, pliktelėjęs vyriškis. – Aš su ja nesigalynėju: jei norisi padrybsoti ant sofutės, tai ir padrybsau. Kadangi keliuosi labai anksti, tai turiu laiko pamedituoti, neskubėdamas papusryčiauti, nueiti į baseiną paplaukioti. Diena prabėga nepastebimai, nes iki šiol turiu užsiėmimo darže, kai saulė nutirpdo sniegą”.
Jonas Skonsmanas tvirtino susirūpinęs sveikata prieš septynerius metus, kai patyrė žarnyno operaciją ir pats stojosi ant kojų vaduodamasis iš gydytojų neteisingai diagnozuotos ligos gniaužtų. Jis pradėjo auginti dar neįprastus lietuvių daržuose augalus, domėtis jų profilaktinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Paties užaugintus ir išdžiovintus augalus dėjo į patiekalus, gėrė ir jų arbatas. “Augindamas retąsias daržoves, vaistažoles ar prieskoninius augalus, nenaudoju cheminių trąšų – tik mėšlą, o su ligomis ir kenkėjais kovoju įvairių augalų raugalais, kuriuos paruošiu pagal mokslininkų rekomendacijas. Mano užauginti augalai tikrai ekologiški. Beje, retųjų augalų sėklas perku Vilniaus Kalvarijų turguje. Mat tik ten gausu retų daržo augalų sėklų”, – aiškino naujovių propaguotojas J.Skonsmanas.
Vertina piktžoles
Biomedicinos daktaras pataria įsigyti bergamočiaus (prieskoninė daržovė, tinkanti ir arbatai), artišoko (detoksikuojanti kartumynų arbata), žalsvojo ridiko (jo savybės panašios į juodojo ridiko, tačiau skonis švelnesnis), juodauogio šeivamedžio, valgomojo citrinvyčio ir kitų mums dar nekasdienių daržo ir sodo augalų sėklų.
J.Skonsmanas ir dabar, nutirpus sniegui, darže žoliauja, parsinešdamas piktžolėmis vadinamų trikertės žvaginės, dirvinės čiužutės, kurios stiprina raumenis, reguliuoja kraujospūdį. Labai vertinga paprasčiausia daržinė žliūgė, kurią laikome tik piktžole. “Patariu iš daržinės žliūgės pasiruošti skanių ir labai sveikatai naudingų salotų, užpylus jas alyvuogių aliejumi, pašlaksčius citrinos sultimis, sumaišytomis su medumi. Padažą galima paskaninti imbieru ar cinamonu. Beje, toks padažas tinka daugeliui salotų”, – tvirtino J.Skonsmanas. Jis pataria darže įsiveisti topinambų, kurie itin vertingi vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems dėl kaulų retėjimo. Taip pat naudinga šią daržovę valgyti gydantis po lūžių.
Tiki archajiška pagalba
Beveik kiekvieną vakarą J.Skonsmanas praleidžia su knyga ar naršydamas internete, domėdamasis biologija, liaudies medicina, kitais jam rūpimais klausimais. Dabar rašo knygelę “Laukiniai valgomi augalai”. Susidomėjęs atgijusia užsienyje senąja vaško ugnies procedūra, įkūrė archajiškos liaudies medicinos klubą “Stumbražolė”. “Blogai girdite, nežinia, kodėl padidėja kraujospūdis, kankina nemiga, dažnai sergate sloga ir sinusitu, o baimė, nerimas ar nepasitenkinimas vis braunasi į širdį? Tuomet pagalvokite apie savo ausis. Mat tai gali būti ženklas, kad jums būtina ausų valymo liepsnojančiu vašku procedūra, atpalaiduojanti žmogų ir labai nuraminanti jį”, – tvirtino J.Skonsmanas.
Jis renginiuose demonstruoja liepsnojančio vaško ragelio procedūrą, kurią vadina vaškinio vamzdelio deginimu ausyje. “Toks vamzdelis veikia kaip fiziologinis siurbliukas, iškeliantis iš giluminių ausies ertmių nešvarumus ir tokiu būdu atveriantis ją įvairioms gamtos vibracijoms, – aiškino J.Skonsmanas. – Kai toms vibracijoms ausyje užtveria kelią nešvari siera, gali sutrikti žmogaus pusiausvyra, muzikinė klausa, girdėjimo funkcija, hormonų balansas. Visa tai sukelia virtinę nemalonių pojūčių: vidinę įtampą, nerimą, lėtinius raumenų ir nervų skausmus, padidėja jautrumas šalčiui, drėgmei. Štai tokiais atvejais gali padėti vaško liepsna”.
Ant ausies taurės nepastatysi
Senovės žmonės jautė, kad vaškas apvalo aplinką, ramina, keičia nemielus kvapus. Todėl jis buvo deginamas ne tik senovės šventyklose, bet ir, pavyzdžiui, ausyse. Kodėl ausyse? “Vaškas nuo seno lydi žmoniją. Daug kur vašką išstūmė parafinas ir net stiklas. Pastarasis – didelis vaško priešas. Mat būtent stiklo medicininės taurės kažkada išstūmė vaško ragelius. Medicininės stiklo taurės sugeba iš gilesnių kūno sluoksnių išsiurbti skysčius ir juos išsklaidyti, tačiau taurių ant ausų nepastatysi”, – kalbėjo J.Skonsmanas.
Pasirodo, iš ausų yra ką ištraukti – susikaupusius sieros šlakus. Per 10 minučių nuo procedūros pradžios J.Skonsmanas ištraukė iš savo ausies tuos šlakus degindamas vaškinį ragelį, kurio siaurąjį galą su įvertu minkštu plastmasiniu vamzdeliu buvo įsikišęs į ausį. Degdamas platusis ragelio galas šildo vamzdelyje orą. Dėl šios priežasties jis retėja, maišosi su giliai ausyje esančiais nešvarumais ir pakyla su jais į viršų.
Kur vantos, ten sveikata
Anot J.Skonsmano, žinios apie šios archajinės ugnies procedūros metodologiją mus pasiekė iš Azijos, Europos ir Amerikos. Šios procedūros reikmenys jau įvežami į Lietuvą iš JAV ir Rusijos, o procedūra domisi sveikuoliai, žmonės, kurie tiki archajiškos medicinos galia, užsiimantieji joga, medituotojai ir net neprigirdintieji.
J.Skonsmanas įspėja, kad nedera šią ugnies procedūrą įvardyti kaip gydymą ar gydymąsi ugnimi – liepsnojantys vaško rageliai skirti kūno komfortui padidinti, emocinei bei fizinei įtampai atpalaiduoti. Ugnies procedūros efektyvumą gerina kartumynai, avienos ir sorų valgiai, išprakaitavimas. Beje, ypač patartina išprakaituoti žiemą, jungiant pirtyje ugnies ir vandens stichijas. Mat apie pirtį garsioji Lietuvos žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė yra pasakiusi: “Kur vantos, ten sveikata”.
Sveikuolis nesilaiko gydytojų patarimų per parą būtinai išgerti porą litrų skysčių. “Geriu tik tada, kai noriu. Beje, taip pataria ir kinai. Dažniausiai geriu vandenį iš čiaupo, kurį prieš tai palaikau bent kelias valandas, kad prisisotintų deguonies. Nevengiu kavos – išgeriu du puodelius per dieną. Beje, į kavą dedu cinamono – man patinka jo skonis”, – tikino pašnekovas, nevengiantis ir tradicinių žemaitiškų patiekalų pietums, kuriuos gamina jo žmona. Jis siūlo pasigaminti labai sveiką ir tradicinį žemaitišką sėklų mišinį, kuris tinka prie bulvių su “munduru”, silkės, žuvies patiekalų, vaisių ir daržovių. Tereikia pakaitinti (be riebalų) sėmenų, kanapių, krapų, kmynų sėklų, malto imbiero mišinį, jį sumalti ir vartoti kaip pavilgą. Tiks ir Kūčių stalui.
