Nenorą mokytis lemia tik tinginystė?

Man relaxing on sofa Straipsniai.lt

Ryte džiaugsmingai bėgantis į vaikų darželį ar mokyklą vaikas yra veikiau tėvų svajonė. O realybėje dėl pamokų jis nepasirengęs atsisakyti žaidimų ir pramogų. Nejaugi vaikų nenoro mokytis priežastis – tik tinginystė?

Priežasčių, dėl kurių mūsų atžalos be ypatingo entuziazmo susirenka į klases, gali būti daugybė: ir blogi santykiai su bendraamžiais, ir konfliktai su mokytojais, ir sunkus adaptavimosi periodas naujame kolektyve… Ar maža gali būti vaikiškų baimių ir paaugliškų problemų, kurių suaugusieji nė neįtaria esant! Gal geriau, prieš bardami vaiką už stropumo stoką, pabandykite išsiaiškinti tikrąją vaiko užsispyrimo priežastį?

Su ašaromis akyse

Straipsniai 1 reklama

Kartais į vaikų darželį vaikas eina su ašaromis. Jis nesupranta, kodėl reikia išsiskirti su mama, paklusti svetimai tetai, pagal komandą praustis ir sėsti ant puodo. Kontrastas tarp ramios namų aplinkos, kur visi paklūsta vaiko norams, ir griežtos darželio drausmės verčia mažylį protestuoti. Pedagogų nuomone, geriausiai darželyje adaptuojasi 3-4 metų vaikai. Jaunesni dar nesugeba įvertinti bendravimo su bendraamžiais privalumų, o 5-6 metų vaikui jau sunku nugalėti savo egocentriškumą.

Ką gi, tėvams tenka kasdien įrodinėti savo atžalai vaikų darželio būtinybę jo gyvenime. Palyginkite tai su savo darbu: jums taip pat kartais nesinori ten eiti, tačiau reikia. Juk privalote uždirbti pinigų žaislams ir kitiems svarbiems daiktams. Vaikų darželis vaikui — darbas. Kad jį įtikintumėte, padovanokite mažyliui daiktų, panašių į jūsų: rankinę, užrašų knygelę, telefoną. Paskatinkite jį bendrauti su grupės draugais. Tegul apsikeičia žaislais, pavaišina saldumynais. Turėdamas darželyje draugų, mažylis ten eis mielai.

Kai kurie vaikai nemėgsta užsiėmimų, kai reikia susikaupus sėdėti prie stalo ir atlikti auklėtojos užduotis, nes mažyliams sunku susikoncentruoti. Kad vaikui darželyje būtų lengviau, namie 10-15 minučių per dieną skirkite lipdymui iš plastilino, aplikacijoms ir piešimui. Ruošdami vaiką į darželį, pasistenkite, kad namų gyvenimo ritmas taptų panašus į vaikų darželio režimą, tuomet perėjimas į „naują gyvenimą“ nebus toks skausmingas.

Pirmoji mokytoja

Išmintingi tėvai, rinkdamiesi mokyklą, pirmenybę teikia ne mokyklos vardui, o atsiliepimams apie pradinių klasių mokytoją. Po rugsėjo 1-osios prasidės mokykliniai šiokiadieniai, ir pirmoko noras mokytis tiesiogiai priklausys nuo mokytojo. Pedagogo geranoriškumas, būdo savybės ir kūrybinė fantazija sugeba daryti stebuklus. Net jeigu vaikui ir nebus įdomu, kiek obuolių liko kažkokiam Jonukui, jis vis tiek išspręs uždavinį, kad neįskaudintų mokytojos. Jeigu mokytoja šalta, tai susilpnins ir taip nestabilų norą mokytis. Kai santykiai su mokytoju nesiklosto, tėvai privalo būti vaiko pusėje ir jį palaikyti, kad mažylis nesijaustų vienišas. Jeigu priešprieša tęsiasi ilgai, nebijokite vaiko perkelti į kitą klasę arba mokyklą. Jeigu suaugusiam žmogui nepatinka darbas — jis ieško kito. Tad kodėl vaikui neleidus pasirinkti?

Daugelis pirmokų į mokyklą ateina jau mokėdami skaityti, todėl jiems pirmąjį ketvirtį neįdomu mokytis abėcėlės. Tačiau apie 30 proc. mokinių, atvirkščiai, sunkiai įsitraukia į mokymosi procesą ir sunkiai įveikia mokymosi programą. Juk per pastaruosius 20 metų vaikų smegenys neevoliucionavo, o mokymosi medžiagos apimtys mokyklose išaugo dvigubai. Prieš leisdami vaiką į „perspektyvią“ mokyklą, įvertinkite jo gebėjimus. Geriau būti pirmūnu arba geru mokiniu paprastoje mokykloje, nei dvejetukininku prestižiniame licėjuje.

Ir neužmirškite, kad pradėjus lankyti pirmą klasę, vaikystė nesibaigia, ir žaidimai 6-7 metų vaikams dar labai svarbūs. Jie padeda atsikratyti per visą dieną susikaupusios įtampos. Todėl mokyklinuko dienos režime privalo būtinai likti laiko pramogoms ir žaidimams. Vaikų kambarį suskirstykite į dvi erdves — „mokymosi“ bei „žaidimų“ — ir kontroliuokite, kad vaikas šių teritorijų nepainiotų, kad kiekvienos iš jų daiktai išliktų savo vietose.

Nuostabūs mokykliniai metai?

Nenoras eiti į mokyklą 10-14 metų amžiaus vaikams dažnai atsiranda dėl nesutarimų su bendraamžiais. Prisimenate filmą „Baidyklė“? Parodyta jame istorija šiandien atrodo kaip nekalta pasaka! Klasės susiskirstymas grupėmis, negatyvių emocijų išliejimas ant silpnesnių bendraamžių, savo asmenybės įtvirtinimas žeminant kitus — visa tai nuodija gyvenimą tiems vaikams, kurie nesugeba užsikariauti vietos po saule. Pjudymo objektu tampa patys droviausi ir paklusniausi. Suaugusiųjų klaida ta, kad jie patys bando paveikti skriaudėjus ir jų tėvus. Panašios priemonės turi trumpalaikį poveikį, po kurio skriaudėjo agresija tampa dar stipresnė. Tėvų įsikišimą žiaurūs vaikai vertina kaip aukos silpnumo ir beviltiškumo patvirtinimą. Todėl jums reikia išmokyti vaiką apginti savo nuomonę ir net duoti atgal, jeigu tai būtina. Psichologų tyrimai parodė, kad 80 proc. 9-10 metų vaikų, skirtingai nuo jaunesnių, savo agresiją išreiškia žodžiais, o ne naudodami fizinę jėgą. Todėl, jeigu jūsų vaiką nuolat skriaudžia, galima laikinai užmiršti gero elgesio taisykles: išmokykite sūnų arba dukrą, kaip išvengti puolimo ir išjuokti priešininką.

Būsiu lakūnas: tegul mane išmoko!

Vyresniųjų klasių mokyklinė programa sudėtingumu kartais stebina net suaugusiuosius. Maža to, mokiniai pradeda ruoštis ir stojimui į aukštąsias: lanko kursus, samdo repetitorius. Dažniausiai šiame amžiuje nenoras mokytis yra pervargimo pasekmė. Tiesa, daugelis tingi mokytis, nes yra disciplinų, kurių gyvenime jiems niekada neprireiks: „Kam man fizika, jeigu rengiuosi studijuoti istoriją?“ Vyresni vaikai puikiai supranta, jog gaus atestatą, nepriklausomai nuo įdėtų pastangų. Neturi noro mokytis ir tie paaugliai, kurie yra neapsisprendę dėl profesijos pasirinkimo. Stimulo nebuvimas jiems sukelia apatiją. Dažnai tėvai, nerimaudami dėl vaiko ateities, patys išrenka jam aukštąją mokyklą. Toks suaugusiųjų spaudimas vaikui niekada nesukels noro mokytis.

Psichologų nuomone, tik 13 proc. paauglių nežino, kuo nori užsiimti būdami suaugę. Kiti įvardija patrauklią jiems profesiją. Tačiau tėvams dažnai vaikų pasirinktos profesijos atrodo neprestižinės. Vienintelis būdas sugrąžinti domėjimąsi mokslu — leisti paaugliui pasirinkti pačiam, pripažinti jo talentą ir gebėjimus.

Vargšų studentų liga

Pirmame kolegijos arba aukštosios mokyklos kurse studentą apima laisvės, naujų pažinčių ir įspūdžių euforija — koks čia mokslas! Tačiau po pirmojo kurso daugelis studentų nusivilia pasirinkta profesija. Pasirodo, kad ją įgytum, reikia mokytis daugybės nuobodžių dalykų. Tarkim, būsimasis artistas toli gražu ne iš karto pakyla ant scenos. Būsimasis pediatras taip pat pirmiausia operuoja peles ir kala chemines formules, kurių kažin ar prireiks ateityje. Pasirinkusiems išsvajotą profesiją studentams, deja, ne visada tenka išvengti „antrojo kurso ligos“ — depresijos būsenos, kai tam tikros disciplinos atrodo beprasmės. Kad „liga“ netaptų chroniška, studentui vertėtų pabendrauti su tais, kurie sėkmingai įveikė mokymo pragaro ratus ir įgijo mėgstamą profesiją. Kai galvosite tik apie perspektyvą, visi įskaitų ir egzaminų sunkumai bus nebaisūs.

Jeigu jaunuolis suprato, kad suklydo, ir pasirinko ne tą profesiją, leiskite jam apsispręsti ir surasti savo gyvenimo kelią.

Views All Time
Views All Time
1288
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

− 1 = 7