Stresas – įveikiama blogybė?
Šiuos laikus galima pavadinti tikru streso aukso amžiumi. Kūnas, protas, širdis ir siela kiekvieną dieną patiria tam tikrą stresą. Nerimas dėl ekonominės padėties ir stabilių pajamų, viršvalandžiai darbe, emocinės traumos gali atsiliepti sveikatai, jei laiku nepasirūpinsime gera savijauta.
Norėdami sau padėti, turime aiškiai nustatyti, kas mums sukelia stresą. Senovės tradicinė medicina, Ajurveda teigia, jog kasdieninis stresas dažniausiai pasireiškia trimis aspektais – protiniu, emociniu arba fiziniu.
Protinis stresas
Protinis stresas, kaip teigia Ajurveda, atsiranda, kai protinis darbas yra per daug aktyvus arba neteisingai naudojamas. Pavyzdžiui, jei jūs diena iš dienos dirbate intensyvų protinį darbą 8 ir daugiau valandų per dieną, jūs sąmoningai ar ne aktyvinate vieną iš energijų savo kūne – Vatos došą. Vatos doša koordinuoja darnią proto ir kūno veiklą ir organizmo energijos lygį. Negaudama adekvataus poilsio nuveiktam darbui, Vatos doša galų gale išsibalansuoja. Pirmasis tai parodantis simptomas yra prarastas sugebėjimas lengvai susidoroti su kasdieniais dirgikliais. Kai streso lygis tampa dar aukštesnis, žmogus netenka sugebėjimo įsisavinti naują ar prisiminti jau įgytą informaciją. Protas tampa labai aktyvus, nepaisant to, žmogus praranda gebėjimą priimti gerai apgalvotus sprendimus, mąstyti pozityviai, jausti entuziazmą ir gyvenimo džiaugsmą ir netgi netenka gero nakties miego.
Norint sumažinti kasdienį protinį stresą, svarbu kontroliuoti protinį darbą, jo intensyvumą bei derinti darbą su poilsiu. Vatos došą subalansuoti padeda:
- Maistas, turintis saldaus, rūgštaus ir sūraus skonio. Svarbu neperlenkti lazdos, nes pvz. didelis smaližiavimas gali dar labiau išbalansuoti Vatą.
- Nerekomenduojamas aštrus, kartus ir gaižus maistas bei tokio skonio turintys prieskoniai ar žolelės.
- Šiltas pienas, ypač prieš miegą, ir kiti lengvi pieniški produktai
- Kūno masažas ar kasdienis savimasažas su aliejumi. Daugiau apie tai www.jiva.lt
Geras poilsis yra labai svarbu ir, jei jums sunku vakare užmigti, venkite stimuliatorių – kavos, stiprios arbatos ir pirmenybę teikite mėgstamai žolelių arbatai. Aromaterapija ir meditacija gali padėti nuraminti protą ir sumažinti įtampą.
Emocinis stresas
Emocinį stresą gali sukelti santykių problemos, artimo žmogaus netektis ar kita, širdį įskaudinusi situacija. Emocinio streso požymiai yra greitas susierzinimas, depresija ir emocinis nestabilumas. Tai gali paveikti miegą kitaip nei protinis stresas – priversti prabusti naktį miego metu ir neleisti ramiai užmigti.
Emocinis stresas sudirgina ne Vatą, bet kitą organizmo energiją, Pitos došą. Ji kontroliuoja darnią proto ir kūno veiklą susijusią su emocijomis ir širdimi. Norint subalansuoti emocinį stresą, patariama naudoti Pitos došą raminantį maistą ir dienos režimą ((jei tai ne jūs pats, bet artimas jums žmogus, pasistenkite jam tuo padėti). Tam padeda:
- Saldūs, sultingi vaisiai (ne citrusiniai) – kivi, bananai, saldūs obuoliai, datulės, kokoso riešutas, vynuogės, nefeliumas, mango, melionai, granatai.
- Maistas, turintis saldaus, kartaus ir gaižaus skonio. Ypač naudingos kartaus ir gaižaus skonio žolelių arbatos.
- Šiltas pienas prieš miegą, ypač su rožių žiedlapiais ar jų uogiene
- Maisto gaminime naudojami vėsinantys prieskoniai – kardamonas, kalendra, mėta
- Kūno masažas ar kasdienis savimasažas su vėsinančiu aliejumi (kokosų)
- Miegas 22.00 ar anksčiau.
Fizinis stresas
Fizinį stresą sukelia perdėtas ar neteisingas kūno naudojimas, pvz. perdėtas sportavimas ar ilgas fizinis darbas be poilsio pertraukėlių. Žmogus tuomet jaučiasi išvargęs, jam sunku susikoncentruoti, protas yra vangus ir miglotas.
Perdėtas fizinis darbas išbalansuoja dvi organizmo došas – Vatą ir Kaphą. Vatos doša reguliuoja kraujo apytaką ir nervų impulsus, o Kapha – odos drėgnumą ir sąnarių tepalo balansą. Kita fizinio streso priežastis – per mažas judėjimas, dėl kurio suprastėja maisto virškinimas ir didėja nesuvirškinto maisto ir toksinų kaupimasis organizme. Abiem fizinio darbo atvejais, perdėto ar labai mažo, organizmo ląstelių atsinaujinimo procesas sulėtėja ir pačios ląstelės tampa fiziškai pavargusios. Šiuo atveju geras sprendimas būtų subalansuoti Vatą ir palaikyti Kaphos došą pusiausvyrą. Tam gali padėti:
- Adekvatus poilsis ir vidutinė fizinė apkrova
- Vatos ir Kaphos došas balansuojantis maistas – ryžiai, perlinės kruopos, avižos, varškė, citrinos, vyšnios, persikai, mango
- Kūno masažas ar kasdienis savimasažas su aliejumi.
Tam tikri produktai Ajurvedoje padeda organizmui lengviau pakelti stresą – graikiniai riešutai, migdolai, kokosų riešutai, saldūs ir sultingi sezoniniai vaisiai (kriaušės, saldūs obuoliai (geriausia termiškai apdoroti), slyvos), pienas, šviežias baltas sūris.
Kai stresą pradedama valdyti natūraliais būdais, gali pasikeisti ir pats požiūris į stresą. Jis pamažu taps suvokiamas kaip kasdienis išbandymas, iššūkis ir galimybė pradėti pozityviai mąstyti ir augti. Jei jūs išmoksite naują iššūkį priimti kaip ‚dirbsiu ir mėgausiuos’, o ne kaip ‚kovosiu arba spruksiu’, jūs pradėsite gyventi gyvenimą be streso geriau pažįstant save ir savo galimybes ir įgysite daug pasitikėjimo savo jėgomis.
Priminimas: Vata, Pita ir Kapha yra trys psichobiologiniai principai Ajurvedoje, kurie reguliuoja proto ir kūno darbą. Žmogus yra tikrai sveikas, kai šios energijos yra pusiausvyroje.