Panikos priepuolis gali ištikti ir tave
Tai gali išlįsti iš niekur nieko. Tu apsipirkinėji maisto prekių parduotuvėje arba užsiseginėji automobilio saugos diržą, kai staiga tavo raumenys sustingsta, o širdis nukrenta į kulnus.
Panikos priepuoliai gali išmušti iš vėžių arba išgąsdinti, bet jie nėra kažkas neįprasto, rašo „Psychology today“. Kasmet tokius priepuolius patiria apie 2.4 mln. žmonių. Pirmieji panikos priepuolio požymiai – sunkumas krūtinėje, kvapo trūkumas ir širdies permušimai. Daugelis tų, kuriuos ištinka panikos priepuolis, mano, kad jiems širdies smūgis ir skuba į ligoninės priimamąjį.
Panikos priepuolio priežastis paprastai yra neaiški, bet dažniausiai jie pasireiškia, kai gyvenime vyksta esminiai pokyčiai, kaip darbo pakeitimas ar kūdikio gimimas. Priepuoliai taip pat gali pasireikšti po kokios nors traumos.
Ypatingai padaugėjo panikos priepuolių atvejų nuo 1950-ųjų, nors ekspertai sako, kad dabar paprasčiausiai šis sutrikimas nustatomas tiksliau ir dėl to dažniau diagnozuojamas.
Kas yra panikos priepuolis?
Tai kur kas aštresnis jausmas nei nerimas, kurio fiziniai simptomai yra pakankamai aiškūs. Kiekvienas žmogus panikos priepuolį patiria skirtingai, bet daugelis sako, kad tai stiprus baimės jausmas su atitinkamomis kūno reakcijomis: padažnėję širdies plakimai, pykinimas, galvos svaigimas. Panika gali užklupti iš karto arba palaipsniui, o priepuolis paprastai tęsiasi ne daugiau nei 20 min.
Kas sukelia panikos priepuolį?
Mokslininkai tiki, kad panikos priepuoliai atsiranda dėl to, kad sutrinka smegenų funkcija „ginkis arba bėk“ – taip paprastai nutinka dėl streso ir po traumų. Mūsų stresinėje visuomenėje panikos priepuolis gali ištikti netgi tada, kai nėra rimto pagrindo panikuoti arba kai stresas jau seniai praėjo.
Tyrimai rodo, kad chroniški panikuotojai gali pradėti panikuoti net jei pajaučia kažkokius savo kūno ar organizmo pokyčius. Žmogus, kurį lengvai pažeidžia panika, dažną širdies plakimą gali interpretuoti kaip širdies smūgį. Jei panika žmogų apima, simptomai gali dar labiau paaštrėti.
Ar panika gali būti perduodama tėvų vaikams?
Pažeidžiamumas dėl nerimo gali turėti biologinį pagrindą. Jei tėvai ar broliai ir seserys patiria panikos priepuolius, jums panikos rizika padidėja maždaug 6 kartus.
Yale‘o universiteto tyrimai parodė, kad panikos priepuolius kenčiančių žmonių smegenyse yra mažiau serotonino receptorių.
Kas yra panikos sutrikimas?
Panikos priepuoliai yra tokie baisūs juos patiriantiems žmonėms, kad jie padarys viską, kad tik išvengtų kito priepuolio. Tai reiškia, kad žmonės stengiasi nepakliūti į tokias situacijas, kurios susijusios su nerimu ir kelia stresą. Kažkas, kas jau yra patyręs panikos priepuolį skrisdamas lėktuvu, gali nebenorėti apskritai kada nors skristi. Bet baimė gali dar labiau prasiplėsti – nuo skrydžio lėktuvu iki važiavimu automobiliu ir autobusu.
Žmonės, kuriems panikos priepuoliai pasireiškia dažnai, jaučiasi visada pažeidžiami, todėl nuolat stebi aplinką ir savo organizmo pokyčius.
Beje, nors ir panikos priepuolius patiriantys vyrai ir moterys apie priepuolius praneša maždaug tokiu pat dažnumu, išties moterys patiria jų daugiau, nei vyrai.
Kaip su tuo susitvarkyti?
Sumažinti paniką gali padėti antidepresantai. Tačiau pažintinė elgesio terapija yra kur kas veiksmingesnė. Tyrimai rodo, kad net 80 proc. panikos pacientų galima išgydyti vien psichoterapija.
Terapeutai paniką dažnai gydo priversdami pacientus atsidurti paniką jiems sukeliančiose situacijose. Taip pat gali būti bandoma tiesiog dirbtinai sukelti fizinius panikos simptomus – galvos svaigimą, pykinimą ar dusulį. Kai pacientai išties suvokia, kad šie signalai nereiškia panikos, jie gali pasveikti.
