Panikos atakas galima suvaldyti
Stipriai pradėjusi plakti širdis, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, tirpstančios galūnės rodo nebūtinai fizinius negalavimus. Tai gali būti staigiai prasidedančio panikos priepuolio (arba kitaip vadinamos panikos atakos) pradžia.
– Kaip tokie panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia? Ar visiems žmonėms jie yra vienodi?
– Paprastai žmogui netikėtai ima smarkiai plakti širdis, tampa sunku kvėpuoti, nutirpsta galūnės, kyla drebulys. Taip pat gali atsirasti smaugimo pojūtis gerklėje, oro trūkumas, skausmas krūtinėje, prakaitavimas, pykinimas, krėsti šaltis arba atvirkščiai – karščio bangos.
Kokios organizmo reakcijos priepuolio metu būna ryškesnės, priklauso nuo žmogaus individualių fiziologinių ir psichologinių savybių. Tačiau visiems yra bendra – staigiai augantis ir piką pasiekiantis nerimo jausmas, kuris atsiranda dėl bauginančių kūno pojūčių.
Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės. Be to, susiaurėja žmogaus mąstymas: panikos atakos metu žmogus taip sutrinka, kad sunkiai gali pasakyti, kas su juo vyksta. Visas dėmesys dažniausiai būna sutelktas į vis stiprėjančius nemalonius ir gąsdinančius kūno pojūčius.
Kai kurie žmonės dažnai galvoja, jog tai – širdies smūgio pradžia, bet po kurio laiko būsena pagerėja, o galiausiai priepuolis visai praeina.
Jeigu žmogus, patyręs panikos atakas, sunerimsta dėl savo sveikatos ir kreipiasi į medikus, dažniausiai širdies ligų specialistus, jie jokių sutrikimų neaptinka. Tačiau priepuoliai gali pasikartoti vėl.
– Kiek laiko gali trukti panikos priepuoliai?
– Jų trukmė gali būti įvairi. Nuo 10 iki 30 minučių. Pasitaiko, kad priepuoliai gali užtrukti ir iki valandos ar ilgiau. Tačiau net ir trumpai trunkančios panikos atakos taip išvargina žmones, kad jie pradeda jausti nuolatinę baimę patirti naują priepuolį.
Ypač didelį nerimą žmonėms pradeda kelti tos vietos ir situacijos, kur priepuolis bent kartą buvo įvykęs, tačiau dar blogiau yra tai, kad neįmanoma numatyti, kada ir kur priepuolis vėl gali prasidėti.
– Kokios dažniausios panikos priepuolių priežastys?
– Tam tikrą reikšmę turi paveldimumas: tyrimai rodo, kad tarp pirmos eilės giminių sutrikimas pasitaiko 24,7 procento atvejų, tarp tolimesnių giminių – 2,3 procento. Be to, nustatyta, kad paniką patiriančių žmonių yra jautresnė centrinė nervų sistema.
Tačiau be biologinių svarbios yra ir psichologinės preižastys: pavyzdžiui, nesaugūs ankstyvieji vaiko ir tėvų santykiai, vaikystėje patirta seksualinė ar fizinė prievarta, įvairios baimės.
Didelis gyvenimo tempas, nesibaigiantis stresas, aukšti reikalavimai sau taip pat gali paskatinti priepuolių atsiradimą. Pastaruoju metu panikos atakas patiria vis daugiau jaunų ir veiklių, tačiau pervargusių žmonių.
Panikos atakos gali būti nulemtos ir didelio atsakomybės jausmo, stiprių išgyvenimų, pavyzdžiui, kai kurioms moterims gali atsirasti po gimdymo, užklupus bejėgiškumo jausmui, fiziškai ar psichologiškai išsekus.
Tik pokalbio metu specialistas gali nustatyti gilesnes ligos priežastis, kurios gali būti susijusios su asmenybės ankstyvąja patirtimi, susiformavusios asmenybės savybėmis, mąstymo ypatumais, savęs vertinimu.
– Kaip panikos priepuolius išgydyti?
– Panikos atakos ne visada reiškia sutrikimą – jas gali patirti ir sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą ir daugiau nebepasikartoti. Bet jei priepuoliai pradeda kartotis arba yra labai intensyvūs ir gąsdinantys, būtina kreiptis į specialistus. Negydomos panikos atakos gali tapti lėtinės, lemti kitus psichinius sutrikimus.
Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu suvokti, jog iš tikrųjų tai turi psichologinį, o ne fiziologinį pagrindą. Todėl pirmiausia reiktų kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus.
Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima psichoterapija, kurios metu žmogus pradeda suprasti, kas su juo vyksta. Ir pamažu suvaldo panikos atakas.
