Menas sakyti „ne“

Daugelis žmonių apsikrauna svetimais darbais ir problemomis vien todėl, kad neišdrįsta atsisakyti prašytojui. Ištartas „taip” kitam asmeniui, dažnai reiškia „ne” jums patiems.

Mokėti atsakyti „ne”, kai esate ko nors prašomas, svarbus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tikriausiai ne kartą teko keisti vakaro planus dėl netikėto kolegos prašymo padėti atlikti užduotį ar dėl to, kad reikia prižiūrėti atostogaujančio draugo šunį. Nieko tokio, jei tai nutiko kartą, tačiau nuolat tenkindamas kitų prašymus, jūs prarandate brangų laiką, kurį galėtumėte skirti ne draugo, bet savo tikslams įgyvendinti.

Išmokite apsiginti

Mokėjimas atsisakyti vykdyti visus iš eilės prašymus yra sveikos savigarbos pagrindas. Atsisakymas užtrunka vos akimirką, tačiau atlaisvina marias laiko jums svarbiems dalykams. Psichologai teigia, kad mokantys pasakyti „ne” asmenys labiau pasitiki savimi, labiau kontroliuoja gyvenimą. Atsakymas „ne” nėra egoizmo išraiška – jūs turite teisę jausti, kad jūsų poreikiai, darbai jums yra svarbesni už kitų.

Neturėtumėte jausti kaltės dėl to, kad kažkam atsakėte neigiamai. Atsisakydamas papildomų darbų jūs darote paslaugą sau ir savo šeimai. Pasakydamas „ne” išsaugote laiką, kurį galėsite skirti tiems dalykams, kuriuos atlikti įsipareigojote anksčiau, arba išbandyti kažką naujo, kam vis nerasdavote pakankamai laiko. Tai taip pat padeda sudėlioti prioritetus.

Nepamirškite, kad mandagus, bet tvirtas atsisakymas dar nereiškia, kad jūs norite įžeisti prašytoją. Noras su visais sutikti bei visiems atsakyti teigiamai yra susijęs su poreikiu būti pripažintam, socialiai priimtam, reikalingam. Jei šis poreikis labai stiprus, tai gali rodyti jūsų menką savigarbą. Tokiu atveju jums reikia išmokti apsiginti.

Atsisakymo etiketas

Kada į prašymą atsakyti „ne”? Atsakymas labai paprastas – tada, kai jaučiate, kad prašymo įvykdyti negalite ar nenorite. Jei jums vis dėlto sunku atsisakyti ir manote, kad galite „pasiaukoti”, prieš sakydamas „taip” paklauskite savęs: Ar aš turiu pakankamai jėgų ir gabumų, kad atlikčiau šią užduotį? Ar turiu tam pakankamai laiko? Ar aš iš tikrųjų noriu tuo užsiimti? Kokios gali būti pasekmės? Kokie mano prioritetai? Kai kuriems žmonėms padeda ir „treniruotės”. Pradėkite sakyti „ne” mažiems prašymams, kasdieniams reikalams. Pavyzdžiui, pasakykite kolegai, kad nebedarysite jam kasdien arbatos.

Jei nenorite ar negalite vykdyti kito žmogaus prašymo, tiesiog pasakykite, kad šiuo metu jam negalite padėti. Parodykite, kad suprantate prašymą, atsiprašykite, kad negalite jo įvykdyti. Sakykite užjaučiamu, bet tvirtu tonu. „Ne” neturi skambėti kaip „galbūt”. Jei prašytojas toliau tęsia spaudimą ir klausia, kodėl negalite padėti, atsakykite, kad tam dabar neturite laiko, kad turite savo darbų grafiką, ir pakeiskite pokalbio temą. Paprastai žmonės supranta, kad tai – galutinis atsakymas, ir tai priima. Tačiau yra tokių asmenų, kurie gali toliau spausti. Jei prašymas kartojamas, dar kartą pasakykite, kad supratote prašymą ar jo priežastį, reziumuokite ir pasakykite „ne”.

Jei sunku tvirtai kalbėti arba jei prašytojas yra labai įkyrus, pasakykite, kad jums reikia laiko jo prašymui apmąstyti. Taip galėsite peržiūrėti savo darbų tvarkaraštį, prisiminti kitus įsipareigojimus, įvertinti savo galimybes padėti žmogui. Ši taktika labiausiai padeda išvengti spaudimo, įvertinti savo užimtumą ir apsisaugoti nuo papildomų darbų.

Jei vis dėlto jaučiate, kad norite padėti prašytojui, bet neturite tam pakankamai laiko, galite prisiimti mažiau įsipareigojimų, sakydamas: „Deja, aš negaliu atlikti viso darbo, tačiau galiu padaryti… (nurodykite vieną konkretų dalyką).” Taip iš dalies padėsite kitam asmeniui, tačiau turėsite laiko ir saviems darbams.

Jei kitiems mokate atsakyti „ne”, vadinasi, mokate nustatyti tam tikras ribas, kurios yra gyvybiškai reikalingos psichinei sveikatai ir laisvės pojūčiui. Tam tikrų ribų nustatymas (t. y. kiek ir kur turite daryti darbų, kokie jūsų įsipareigojimai ir atsakomybė) padeda sukurti brandžius santykius. Kitiems sakydamas „ne”, pasirūpinate ne tik savimi, bet ir išmokstate ramiai ir supratingai priimti kitų žmonių teisę taip pat atsakyti jums neigiamai.

Kaip gražiai „išsisukti” nuo papildomų darbų?

• Įdėmiai išklausykite į jus besikreipiantį žmogų, nepertraukinėkite jo.
• Į prašymą atsakykite „ne” taip paprastai, kaip tik galite. Nemėginkite išsamiai aiškinti ir įrodinėti, kodėl negalite padėti asmeniui. Tai nuskambės kaip pasiaiškinimas, ir tiek jums, tiek kitam žmogui gali sukelti nemalonių jausmų.
• Jei vis dėlto norite paaiškinti žmogui, kodėl negalite padėti, pasakykite tai trumpai. Svarbiausia, kad Jūs jaustumėtės patogiai dėl to, kiek paaiškinate.
• Niekada nesakykite žmogui „galbūt”, „pažiūrėsime” ir pan., jei esate įsitikinęs, kad padėti negalite. Taip jūs priversite žmogų laukti ir dėti tuščias viltis.
• Nemeluokite, nekurkite melagingų pasiteisinimų, dėl ko negalite žmogui padėti. Geriau tiesiog trumpai atsakyti „ne”.
• Jei žmogus prašo paaiškinti, kodėl negalite už jį ko nors atlikti, tiesiog pasakykite, kad turite kitų planų.
• Būkite griežtas (ne besiginantis ar atsiprašantis) ir kartu mandagus. Iš jūsų pasakymo asmuo turi suprasti, kad šis atsakymas yra galutinis, ir savo nuomonės jūs nekeisite.
• Kartais daug lengviau atsakyti „ne”, prašymo dar neišgirdus. Jei jaučiate, kad kitas žmogus netrukus kažko jūsų prašys, kad ir per susirinkimą, pirmas pasakykite: „noriu, kad visi žinotumėte, jog mano darbo grafikas yra perkrautas ir jokių papildomų darbų šią savaitę negaliu prisiimti”.