Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?
Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti – paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga – visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius” tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės!
Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos – ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai – tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam – E ar I – tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys). Ekstravertai remiasi išoriniame pasaulyje vykstančiais veiksmais, žmonėmis ir objektais; intravertai – vidinio pasaulio idėjomis ir mąstymu. Ekstravertai gauna energiją iš veiksmo – jie atlieka veiksmą, tada apmąsto, tada imasi kito veiksmo. Jei jie nustoja ką nors veikę, jų energijos lygis ir motyvacija ima kristi. Tuo tarpu intravertai veikdami energiją praranda – jie verčiau mąsto, tada veikia, tada vėl mąsto. Intraverto minčių kryptis yra nukreipta į sąvokas ir idėjas; ekstraverto – link žmonių ir objektų. Ekstravertai yra orientuoti į veiksmą ir į „plotį”; intravertai – į mąstymą ir „gylį”. Dar vienas akivaizdus ekstravertų ir intravertų skirtumas, kurį galima nesunkiai pastebėti – ekstravertai gauna energiją iš žmonių ir ją praranda būdami vieni; tuo tarpu intravertai – atvirkščiai, energiją gauna būdami vieni su savo mintimis ir ją „atiduoda” bendraudami su kitais žmonėmis. Jei vienas jūsų draugas diskusijų metu ilgokai tyli, o po to išsako įdomią idėją ar lengvai viską apibendrina, o kitas – lengvai diskutuoja ir atrodo, tarsi tuo pačiu metu ir mąstytų, ir kalbėtų, galima drąsiai teigti, jog pirmasis yra intravertas, o antrasis – ekstravertas. Taip pat galima išskirti dar vieną, fizinę ir dėl to galimai ginčytiną detalę – akis ir žvilgsnį. Intravertų akys paprastai yra šiek tiek įkypos, o vokai dengia beveik visą viršutinę akies dalį ir dažnai netgi dalį rainelės; be to, jų žvilgsnis turi specifinį, tarsi šiek tiek į save įtraukiantį pobūdį. Tuo tarpu ekstravertai paprastai pasižymi atviresnėmis ir „šiltesnėmis” akimis, o jų žvilgsnis tiesiog spinduliuoja susidomėjimą ir smalsumą.
Sensorikos (S) ir intuicijos (N) priešprieša lemia tai, kaip žmogus renka ir suvokia informaciją. Sensorikos savybe pasižymintys žmonės pasitiki informacija, kuri yra nauja, apčiuopiama ir aiški – kitaip tariant, informacija, kurią galima patikrinti penkiais turimais pojūčiais. Jie nepasitiki nuojauta ir ieško detalių bei faktų. Šiems žmonėms prasmingi yra tik duomenys. Tuo tarpu žmonės, pasižymintys intuicija, pasitiki informacija, kuri yra labiau abstrakti ar teorinė bei kurią galima susieti su kita informacija (pavyzdžiui, bandant nustatyti ryšį ar pasikartojantį modelį). Jie labiau domisi ateities galimybėmis bei vertina įžvalgas, kylančias tarsi iš pasąmonės. Šiems žmonėms prasmė – tai, kaip duomenys užpildo šabloną ar teoriją. Ši priešprieša iš dalies lemia ir kalbėjimo manierą – sensoriai kalba paprastai, tiesiai ir aiškiai, vengia metaforų ir paslėptų minčių; tuo tarpu intuityviųjų tipų kalba yra sudėtingesnė, jie tikisi, jog pašnekovas supras sudėtingas mintis bei jų ryšius ar sugebės „skaityti tarp eilučių”.
Mąstymo (T) ir jausmų (F) savybės lemia skirtingus sprendimų priėmimo ar vertinimo būdus. Ryškesnę jausmų savybę turintys žmonės sprendimus stengiasi priimti po to, kai supranta ir įsijaučia į situaciją, pažvelgia į ją „iš vidaus” bei nusprendžia, jog priimtas sprendimas pasieks harmoniją, sutarimą, balansą bei patenkins susijusių žmonių poreikius. Tuo tarpu žmonės, turintys dominuojančią mąstymo savybę, sprendimus priima iš labiau neutralios pozicijos, stengdamiesi surasti racionalų, logišką ir taisykles atitinkantį sprendimą. Kaip galima nesunkiai nuspėti, mąstymo ir jausmų priešprieša atsispindi ir bendravime su kitais žmonėmis – F tipo žmonės yra jausmingesni, „šiltesni”, pasižymi didesne empatija, lengviau reiškia savo emocijas; T tipus galima atpažinti iš kiek „šaltesnio” žvilgsnio, racionalumo, logikos bei argumentų, kuriuose jausmai niekada nebus lemtingas faktorius.
Apibrėžtumo (J) ir neapibrėžtumo (P) savybės lemia žmogaus gyvenimo būdą. Šią savybę yra bene sunkiausia nustatyti „iš šono” – be to, tam reikia gerai pažinti analizuojamą žmogų. Esminis J ir P tipų skirtumas – J tipai labiau vertina užbaigtumą, konkretumą, struktūrą, planavimą ir atsargumą; tuo tarpu P tipai „plaukia pasroviui”, yra spontaniški, nemėgsta apribojimų ir griežtų taisyklių, verčiau stengiasi palikti klausimą atvirą, o ne „sudėti taškus ant i”. Šis skirtumas iš dalies atsispindi ir aprangoje (kai kuriuose charakterio tipuose ši situacija gali keistis, priklausomai nuo kitų savybių) – J tipai yra linkę į ją kreipti daugiau dėmesio, tačiau rinktis griežtesnę ar konservatyvesnę aprangą; tuo tarpu P tipai kartais gali atrodyti kiek netvarkingi, tačiau rinkdamiesi aprangą šie žmonės nebijo iššūkių ir eksperimentų.
Pastaba: J/P dichotomija yra kiek sudėtingesnė, nei paaiškinau šiame straipsnyje (plačiau skaitykite čia) – tačiau bandant nustatyti paskutinę kokio nors žmogaus charakterio tipo raidę ankstesnis paragrafas iš esmės yra pakankamas.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.