Juodas pavydas

Mokslininkai vis dar bando įspėti ilgaamžiškumo paslaptį. Grynas kalnų oras? Bet garbaus amžiaus senolių yra ir dūmuose paskendusiuose didmiesčiuose. Fizinis darbas ar visiškas atsipalaidavimas? Ilgaamžių rasime ir tarp darbštuolių, ir tarp mąstytojų. Vegetarai? O kiek šimtamečių visą gyvenimą valgė keptos mėsos dar ir vyno užsigerdami. Nerūkantys?Žinome pavyzdžių, kad visą ilgą savo gyvenimą cigaretės ar pypkės iš rankų nepaleisdavo. Gyvenimas be stresų? Taip nebūna. Ilgą amžių nugyvenusieji dažnai būdavo patyrę daug skausmo, netekčių ir neteisybės. Tada kas gi vienija ilgaamžius? Jiems svetimas pavydo jausmas. Ne veltui sakoma – sunyko, pajuodo iš pavydo…

Nuodų dozė

Pavydas – tai priešiškumas žmogui, kurį sukelia realūs ar išgalvoti jo privalumai. Bet kurią emociją, netgi neapykantą, galima panaudoti geram tikslui. Tai didelis energijos užtaisas. Tik reikia mokėti save kontroliuoti ir valdyti šią energiją. Pavydas – turbūt vienintelė emocija, iš kurios negims nieko pozityvaus. Pavydas atima galią, „suėda” jus. Nėra nei laiko, nei jėgų ką nors daryti. Nes visos mintys – tik gardžiavimasis savo nenusisekusia dalia, pasipiktinimas gyvenimo neteisybe, keršto planų kūrimas „laimingiesiems”. Be to, juk apie tokią neteisybę turi žinoti ir kiti, reikia sąjungininkų, kuriems paverksi, padūsausi. Štai kiek rūpesčių. Ne taip paprasta pačiam neskraidyti ir kitiems neleisti. Kas tie kito privalumai, priverčiantys pavyduolį taip jaudintis?

Pinigai

Visada atrodo, kad kiti jų turi daugiau nei jūs. Palyginimui tiktų tokia paralelė – greičiau juda ta mašinų eilė, į kurią neatsistojote jūs. Pavyzdys iš kasdienybės. Dvi bendradarbės viename skyriuje atlieka tą patį darbą ir gauna tiek pat algos. Tačiau viena vos galą su galu suduria, o kita visados geros nuotaikos ir puikiai atrodo, pietauja kavinėje, ne taip, kaip anoji — atsineštais iš namų sumuštiniais. „Žinoma, neturi kur pinigų dėti. Ir apskritai jai viskas iš dangaus nukrenta”, – piktinasi “nukentėjusioji”. Arba kitas vaizdelis. Jūs atėjote į svečius. Nuoširdūs šeimininkai vaišina įvairiais delikatesais. Susidaro įspūdis, kad ant jų stalo tokios gėrybės kiekvieną dieną. Kažkodėl pirmoji mintis – kiti gali sau leisti tokią prabangą. Ir labai retai susimąstome, ko jie turėjo atsisakyti, kad suruoštų tokias vaišes. Taip, mes visada įsitikinę, kad kitiems pinigai atitenka lengviau.

Valdžia ir privilegijos

Valdžia labai vilioja, ji daug žada. Didesnės valdžios nori visi, net kiemsargis savo teritorijoje, nekalbant apie aukštesnio rango žmones. Pasijusti nuskriaustam – nėra nieko lengviau. „Ar aš nenusipelniau, ar mano ne toks pat išsilavinimas, mano patirtis ne mažesnė, aš tiek daug atidaviau, aš ilgiau dirbu. O dabar jis man vadovaus? Naudosis mano įdirbiu? Jis turės tai, ką aš galėjau turėti?” Šį scenarijų galima tęsti be galo, tokie dalykai vyksta kiekvieną dieną visam pasaulyje. „Vakar jis dar buvo niekas, o šiandien Seimo narys, gavo tarnybinę mašiną, už mūsų pinigus važinėja po užsienius, ir sekretorė yra, ir padėjėjas. Ir alga jo – nesusapnuosi!”

Talentas ir sugebėjimai

Šiuos dalykus sunku paneigti, todėl pavyduolio dėmesys susikoncentruoja į nusipelniusiojo nuopelnų sumenkinimą. Sėkmė – tik atsitiktinė. Skonis ir vaizduotė –jam gi patarė. Minties originalumas – ne pats sugalvojo, nusirašė. „Jei ne jos vyras, niekad to vaidmens nebūtų gavusi. Visi kritikai – šeimos draugai. Kviečiasi į spektaklį gimines ir pažįstamus, kad kuo daugiau gėlių gautų. Štai anoji būtų suvaidinusi tikrai geriau. Pamatysi, neilgai tas spektaklis gyvuos.” Na, o kada nebėra būdų sumenkinti kokybės, iš klasikos turime ir labiau akivaizdų pavyzdį – Mocartą ir Saljerį.

Kitos „smulkmenėlės”

Pavydo objektu gali tapti bet kas. Grožis – „ko tie vyrai į ją taip spokso?” Sveikata – „bėginėjo, gimnastikavo, vakar koją susilaužė, žinos dabar”. Laimė – „gerai gyvenate, pabūtumėte mūsų vietoje”. Vaikai – „žiūrėk, kad iš to rašto neišeitų iš krašto”. Meilė – „iki jos paskui kitas lakstė, pamatysi, ir vėl lakstys”. Šeima – „turint tokius tėvus, visi taip sugebėtų”. Draugai – „bepigu jai, juk žinai, kas jos geriausia draugė” ir t.t.

Būkite protingesni

Pavydas jus žlugdo abiem atvejais – kai pavydite jūs ir kai pavydi jums. Kad neatsidurtumėte tokioje nemalonioje situacijoje, stengiatės niekur neišsišokti, nepasirodyti, prislopinti save. Tai daryti kvaila. Išanalizuokite savo elgesį ir pabandykite suvokti, kuo jūs provokuojate pavyduolį. Veikite subtiliau – pasidomėkite jo paties pasiekimais, įvertinkite jo pastangas, paklauskite patarimo. Juo galbūt ir nepasinaudosite, tačiau žmogus pasijus įvertintas.

Pajutę pirmuosius savo pavydo požymius, pabandykite tiksliai sau nusakyti, kas jums sukėlė šį jausmą – asmenybė, darbas, alga, sugebėjimai ar kad jo vaikai protingesni, šuo gražesnis, katė storesnė? O paskui paklauskite savęs – ar tikrai aš be to neapsieisiu? Meskite tą kvailą užsiėmimą – lyginti save su kitais. Palyginti save galite tik su savimi pačiu – šiandien aš kitoks nei vakar, rytoj būsiu ne toks kaip šiandien. Ir dar išmokite džiaugtis kitų sėkme. Ir gyvensite ilgai ilgai…