Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė
Kai tavyje apsigyvena baimė ir nepasitikėjimas, prasideda šokis pirštų galiukais apie bedugnės kraštą. Tikslas – nenukristi. Jokiais būdais įkandin neišgirsti bjaurios replikos. Taip veši kompleksai, kurie virsta nepasitikėjimo savimi uola ir užvirsta tave. Nepasiduok.
Situacija
Mergina parduotuvėje apžiūrinėja naujausią drabužių kolekciją. Išsitraukia kelnes ir ieško kainos. “Aš jums padėsiu, – prišoka padavėja. O! Tai ne jūsų dydis. Siūlyčiau pasimatuoti šitas”. Regis menkniekis, siūlomas dydis M, bet mergina rausta, balsta, sumurma: “Ne, ne, ačiū nereikia” ir šauna iš parduotuvės.
Ką jai įteigė “gerieji” žmonės? Tai, kad ji karvė, kuriai neįmanoma išsirinkti jokio padoraus drabužio? Ar, kad priimti kito žmogaus pagalbą yra silpnybės požymis?
Drovumo nelaisvėje
Drovus žmogus niekada prie tavęs pirmas neprieis vakarėlyje, per išpardavimą nečiups jums abiems patikusio daikto.
Iš pirmo žvilgsnio – gero auklėjimo įsikūnijimas, bet geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad jis – labai nelaimingas. Jo saviraiškai trukdo gausybė draudimų bei abejotinų apribojimų. Jis pirks turguje pardavėjo įsiūlytą arbūzą, o kavinėje drovėsis, kad užsisakė tik kavos.
Kada drovėtis negalima
Pasitaiko situacijų, kai drovumo kaina gali būti ne tik pinigai ir pora nejaukių minučių, bet ir gerokai daugiau. Mergina nuėjo pas odontologą, kuris nepavartė jos kortelės. O pacientė susidrovėjo pasakyti, kad vieniems skausmą malšinantiems vaistams ji yra alergiška. Gydytojas, lyg tyčia, pasirinko tuos ir suleido. Gerai, kad viskas baigėsi tik dusulio priepuoliu.
Drovumas asmeniniame gyvenime
Vienoje įmonėje dirbo dvi draugės: didžioji ir mažoji Rasa. Didžioji Rasa buvo kone dviejų metrų ūgio, liesa, modelio tipo figūros. Mažoji Rasa buvo vidutinio ūgio ir neturėjo jokių kompleksų. Pietauti ar linksmintis į klubą draugės eidavo visuomet kartu. Tiesa, didžioji Rasa susikūprinusi sliūkindavo paskui mažąją ir atrodė lyg jos apsaugininkė. Bendradarbiai tai pastebėdavo ir kartais ją patraukdavo per dantį. Mergina drovėjosi ir kūprinosi dar labiau. Į įmonė atėjo dirbti jaunas, gražus, išsilavinęs svajonių jaunikis Rimas. Jis iš karto visas pakerėjo. Mažoji Rasa ėmė jį atakuoti, ir netrukus pietauti jie jau vaikščiojo trise. Po pusmečio ji pastojo ir ėmė rengtis vestuvėms. Jų išvakarėse netikėtai prie didžiosios Rasos durų atsirado „padauginęs” Rimas. Svirduliuodamas ir žvelgdamas į akis prisipažino: “O iš tikrųjų aš iš pradžių buvau įsimylėjęs tave”.
Jei esi tikra, kad myli, o santykiams užsimegzti trukdo tik drovumas – gerai pagalvok, ar ne pernelyg didelė tavo drovumo kaina. Žmogus gali susitaikyti su savo drovumu, tačiau laimę pasieks tik jam pasipriešinęs.
Gerai, jei tavo išrinktasis suvoks, kad nudelbtas žvilgsnis ir drebantis balsas yra pats tikriausias “Taip”. Tačiau vyrai nėra tokie supratingi ir dažniau pasirenka drąsesnes – tas kurios pačios rodo iniciatyvą, tiksliai žinančias ko nori.
