Dešimt bendravimo su vaiku taisyklių
Ne kiekvienos šeimos tėvai turi galimybę nuolat būti su vaiku. Ką daryti tiems, kurie privalo vaiką palikti be priežiūros? Psichologai pateikia dešimt dirbančių tėvų elgesio taisyklių.
- Negrįžkite namo išalkę. Išalkęs žmogus tampa irzlus ir nepakantus. Jeigu jūsų per dieną pasiilgusiam vaikui pasirodysite būtent toks, džiaugsmo jam tikrai nesuteiksite.
- Nepervarkite. Per didelis fizinis arba protinis krūvis kenkia savijautai. Žmogus tampa irzlus. Vaikas nekaltas, kad viršininkas jus užvertė darbais, be to, mažylis nesupras, kodėl esate dirglus. Peržengę namų slenkstį, už durų palikite visas “suaugusiųjų” problemas.
- Tinkamai suskirstykite prioritetus. Niekada nekalbėkite apie darbą taip, kad vaikas galėtų pamanyti, jog darbas jums svarbesnis už jį.
- Bendravimas su vaiku svarbesnis. Neverta atstumti vaiko, jeigu jis priėjo prie jūsų tą akimirką, kai ruošiate vakarienę arba dirbate į namus parsineštus darbus. Vaikas yra žmogus, o vakarienė ir darbas gali palaukti.
- Vaikas yra pagalbininkas lr lygiavertis šeimos narys. Nediskriminuokite vaiko – nepaveskite jam nemaloniausio namų ruošos darbo, pavyzdžiui, grindų ar indų plovimo. Tačiau jis privalo atlikti jam patikėtus darbus. Kodėl? Todėl, kad šeimoje vadovaujate jūs.
- Nenuvertinkite vaiko. Jūs – suaugęs žmogus, todėl daugiau žinote ir mokate: geriau plaunate indus ir žaidžiate kompiuterinius žaidimus. Tačiau, jeigu norite, kad jūsų vaikas, skirtingai, nei daugelis šiuolaikinių vaikų, išaugtų pasitikintis savimi, bendraudami su juo, pasistenkite elgtis taip, kad jis jaustųsi sumanus ir nuovokus.
- Darbas – tik priemonė aprūpinti šeimą. Jeigu darbas jums tapo gyvenimo prasme, gerai pagalvokite, ar jums verta susilaukti vaikų. Tokių šeimų vaikai auga nelaimingi, todėl skuba greičiau užaugti. Tai nesveikos šeimos požymis.
- Mokėkite išklausyti. Daugeliui tėvų atrodo, kad viskas, ką daro vaikas, yra nereikšminga ir nesvarbu. Jis mažas, todėl nieko “globalaus” negali nuveikti. Iš tikrųjų visi vaiko darbai, žodžiai ir elgesys lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir jūsų. Jeigu jūs paniekinamai ir pašaipiai žiūrėsite į vaiko interesus ir darbus, nepelnysite jo pasitikėjimo.
- Pasitarkite su vaiku. Patikėkite, vaikui idomu, kuo jūs užsiimate darbe. Papasakokite jam savo samprotavimus, išgyvenimus. Paklauskite jo patarimo, o dar geriau – pasielkite taip, kaip jis pataria. Nemanykite, kad vaikas dar “nesubrendo” “suaugusiųjų” darbams. Netiesa. Jis geba daug ką suprasti, labai gerai jaučia emocijas, todėl jus gali nustebinti vaikiški patarimai. Be to, pasitardami jūs ugdote vaiko gebėjimą reikšti savo pažiūras.
- Nepriekaištaukite dėl duonos kasnio. Venkite priminti vaikui, kad jis materialiai priklauso nuo jūsų. Jis gali susidaryti nuomonę, kad jus apsunkina, kad išlaikote jį iš pareigos, o juk iš tikrųjų tai netiesa. Mylėkite vaiką be išlygų. Be to, senatvėje, kai patys tapsite priklausomi nuo jo, neteks gėdytis, kad taip kalbėjote.
