Cinizmas, nepakantos kurstymas – tai laisvė?
Laisvu ir nepriklausomu pasivadinęs kanalas, regis, nutarė šokiruoti ne tik iš jausmų besityčiojančia laida „Myli-nemyli“, dramatiškais reportažais apie ekstrasensus bei būrėjus, bet ir viešu linčo teismu Katalikų Bažnyčiai. Pašiepti kunigus, kritikuoti religines dogmas, skandalizuoti kiekvieną dvasininkų ar vienuolių nusižengimą – Lietuvos žiniasklaidoje, ypač komercinėje, įprasta.
Tačiaui šį sezoną startavusi laida „Jeigu“, regis, nusprendė pasiekti naujų cinizmo rekordų. Pažiūrėti ją nusprendžiau, kai nustebęs bičiulis paklausė, koks, mano manymu, tokio pobūdžio laidos tikslas. Buvau skaitęs bendrą LNK sezono pristatymą, ten ši laida buvo anonsuojama kaip proga aštresnei diskusijai. Tai, ką išvydau, diskusija sunku pavadinti. Laidos vedėjas mokė dalyvę, kaip ji turėtų reaguoti įsivaizduojamoje situacijoje. Kai dalyvė bandydavo remtis kokiomis nors moralės normomis, ji būdavo vedėjo sudraudžiama, jog reikia mąstyti realistiškai.
Paprastai vadovaujuosi principu: neįdomu – nežiūrėk. Tačiau suklusau pamatęs, kad laida pretenduoja ne vien tik į pramogą, bet ir į šviečiamąjį pobūdį, nes ją remia, kaip skelbiama, Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga.
Na, o lapkričio 14 dienos laidoje „Jeigu“ vyko tikra velniava. Didžiausia jos dalis buvo susijusi net su primygtinai peršamu klausimu – kodėl moteris negali būti kunige? – bet su vedėjo konstruojama hipotetinė istorija apie kunigo vaiką, vyskupą, reikalaujantį daryti abortą. Tai buvo dėstoma kaip faktai, vedėjo veide švytėjo pasipiktinimas. Beriami argumentai buvo dar ciniškesni nei sovietmečio ateistinė propaganda.
Garsus sovietinis propagandistas, susiradęs šiltą vietelę ir nūdienos Lietuvoje, andai klausė: „Kas jūs, kunige Svarinskai?“. Šiandienis jo pasekėjas konstatuoja: „Jūsų uab`as skęsta, ponas Bački“. Logišku tęsiniu galėtų būti kvietimas daryti bažnyčių pogromus. Būdinga ir tai, jog Bažnyčią, katalikybę laidoje puolė jaunuoliai, praktiškai nieko apie ją nenusimanantys. To nepasakysi apie ekskunigą, kuris entuziastingai įsitraukė į šias „juodąsias mišias“, kurios, kaip tvirtina laidos titrai, yra finansuojamos Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos.
Į laidą gana operatyviai sureagavo Lietuvos katalikų hierarchai, paskelbdami viešą pareiškimą. Jame, be kita ko, teigiama: „Laidos vedėjo pateikti tendencingi klausimai žiūrovus skatino užimti išankstinę neigiamą poziciją Bažnyčios atžvilgiu, o tai galima vertinti kaip nepakantumo ir netolerancijos tikinčiųjų bei religinių bendruomenių atžvilgiu skatinimą. Ypatingą susirūpinimą kelia faktas, kad projektas „Novatoriškos socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant praktinio lygių galimybių principo įgyvendinimo”, kurį realizuojant parengta minėta televizijos laida, yra remiamas ir finansuojamas Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o projekto partneris yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.“
Lietuvos Vyskupų Konferencija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą prašydama išsiaiškinti, ar minėta televizijos laida nedezinformavo Lietuvos gyventojų dėl diskriminaciją draudžiančių įstatymų taikymo apimties ir neskatino netolerancijos bei nepakantumo religinių įsitikinimų, kurie patenka į tų pačių ir kitų įstatymų saugomų žmogaus teisių apibrėžtį, pagrindu.
Vyskupų pareiškimas surašytas griežta teisine kalba, gerai apgalvojant kiekvieną frazę. Akivaizdu, jog autoriai baiminosi priekaištų dėl tariamo cenzūros ilgesio. Mano įsitikinimu, kreipimosi autoriai pernelyg akcentuoja oficialią laidos „Jeigu“ temą – moterų kunigystę. Didžiausia minėtos laidos problema ne populistiniai argumentai prieš vidinę Bažnyčios tvarką, bet šmeižtas, sugestijuojant, kad sukonstruota hipotetinė situacija neva remiasi realiais faktais, taip pat tikinčių žmonių jausmų paniekinimas, prilyginant Bažnyčią bankrutuojančiai įmonei. Tai nebuvo diskusija, kurioje pateikiami argumentai gali nepatikti, tai buvo viešas kaltinamasis procesas.
Kaip į jį turėtume reaguoti?
Vyskupų Konferencijos reakcija labai svarbi. Tačiau tai, jog vyskupai tarė savo svarų žodį, nereiškia, kad mes turėtume ramiai tylėti. Priešingai, vyskupų kreipimasis įpareigoja aktyviai veikti ir kunigus bei pasauliečius.
Jei tai būtų paprasčiausia komercinė laida, tai pakaktų veiksmingiausio ginklo – masiško laiškų rašymo LNK vadovybei ir laidų vedėjams. Laiškų, kuriuose reikalaujama atsiprašyti ir atsisakyti ciniškos laidos arba radikaliai keisti jos pobūdį. Tikrai raginu rašyti tokius laiškus ir siųsti tiek elektroniniu, tiek paprastu paštu. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, jog laida yra remiama mūsų valstybės. Turime aiškiai paklausti visų Lietuvos vadovų, kaip jie vertina, jog remiama religinę neapykantą skatinanti laida. Privalome kreiptis į Lygių teisių kontrolierę, kuri aktyviai reaguoja, kovodama su Juodkrantės menotyrininke, ginančia šeimos vertybes ir atsisakančia gėjų ryšius vadinti šeima, tačiau, regis, laimina išpuolius prieš krikščionims šventus dalykus.
Svarbiausia – nelikime abejingi, aktyviai reaguokime, nes, jei nutylėsime šį kartą, po kurio laiko regėsime naujas cinizmo viršūnes.
Parengta pagal „Mažosios studijos“ laidą „Septintoji diena“
