Profesorius Colinas Turneris verslo sėkmės paslapčių moko didžiausių Europos bendrovių vadovus ir Arabijos šeichus, rašo knygas (iki šiol parašė 15 knygų, jos išverstos į 30 kalbų) ir yra laikomas pažangiausiu Europoje verslo sėkmės profesionalu. Žurnalo „Time” pavadintas verslo autoritetu, specialistas Lietuvoje yra itin retas svečias. Šį kartą apsilankęs „Baltic Management Institute” kvietimu, p. Turneris skyrė laiko „Verslo klasei” – kalbėsime apie tokius kaip jis – verslius – lyderius ir jų sėkmės priežastis.Škotijoje gimęs ir šiuo metu Monake gyvenantis profesorius prisimena stipriųjų savo savybių ieškojęs nuo pat paauglystės. Dešimtyje mokyklų mokęsis ir gana anksti tikro gyvenimo skonį išbandyti nusprendęs p. Turneris pirmąjį darbą atsimena puikiai – jis tiesė greitkelius ir vylėsi, kad gyvenime turi būti kas nors geresnio.

„Nusprendžiau planuoti savo gyvenimą. Mąsčiau: jei galiu susidaryti pirkinių sąrašą, kodėl nesusirašius dalykų, kuriuos norėčiau pasiekti savo gyvenime, ir ėmiausi planus įgyvendinti. Vienu metu dirbau keliuose darbuose, kol įstengiau nusipirkti nekilnojamojo turto, – prisimena p. Turneris. – Taip kukliai pradėjęs ir neišvengdamas klaidų per 5 metus vis dėlto sugebėjau įkurti bendrovę, ją pardaviau visai neseniai.”

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, nusprendęs atsikvėpti nuo verslo praktikos, p. Turneris susidomėjo teorija. Anot jo, net nespėjęs susivokti vieną po kitos ėmė rašyti knygas.

„Įmonių vadovai pradėjo mane kviesti konsultuoti, tačiau iš pradžių tai dariau tik laisvalaikiu, nes norėjau plėsti savo verslą. Tuo metu jau turėjau restoranų tinklą, komercinės paskirties pastatų, konsultacijų bendrovę ir nuolat rašiau. Rašymas ir mokymasis yra mano hobis – esu nuobodus”, – šypsosi pašnekovas.

Sėkmės esmė

Dar pirmosiose knygose „Veskite į sėkmę” (angl. „Lead to Succeed”) ir „Gimę sėkmei” („Born to Succeed”) autorius sakosi išdėstęs pagrindinius sėkmės principus. Jo teigimu, sėkmės paslaptis yra visiškai paprasta. Anot p. Turnerio, verslą sudaro tik dvi sudedamosios dalys: santykių kūrimas ir jų plėtojimas. Jei tai suvokiate ir sugebate įgyvendinti, visuomet laimėsite.

„Galite paklausti, kodėl viskas taip paprasta? Iš tiesų žmonės nori tik dviejų dalykų: teigiamų emocijų ir teisingų sprendimų. Todėl, jei sugebi būti profesionalas ir savo veikla užtikrinti teigiamas emocijas bei teisingus sprendimus, neabejotinai laimėsi, – tvirtina profesorius ir perspėja: – Tačiau tai, kas atrodo lengva, ir yra sunkiausia. Per 30 metų, kai sukuosi verslo vandenyse, suvokiau, kad šiuolaikinis verslas atspindi žmogaus sugebėjimą komplikuoti paprastumą.”

Nė vienas, kuriantis įmonę ar jau sėkmingai vadovaujantis bendrovei, tikriausiai nesutiktų su teiginiu, kad versle nėra nieko sudėtinga. Su tuo nesutinka ir pašnekovas, jis iškart išsklaido iliuzijas:

„Tai, kas paprasta, yra sunkiai pasiekiama, o tai, kas atrodo painu ir sudėtinga, iš tiesų yra lengva. Tarkime, kur kas lengviau parašyti 20 puslapių, o ne vieno puslapio ataskaitą, arba dviejų puslapių straipsnį, o ne vieną paragrafą, nes rašydami vieno puslapio ataskaitą ar vieno paragrafo straipsnį turėsite glaustai išdėstyti tai, kas svarbiausia, palikti tik pačią esmę. Mažiau pastangų reikalauja ilgas daugiažodis atsakymas nei trumpas tikslus pareiškimas. Todėl mes darome tai, kas mums atrodo lengviau – daugiau žodžių, daugiau darbų, daugiau sudedamųjų kiekvieno poelgio dalių”, – aiškina jis.

Ponas Turneris įžvelgia panašumų ir versle: pradėjus verslą, viskas yra paprasta, tačiau jam įsibėgėjant ir plečiantis padėtis darosi vis sudėtingesnė, kuriama įvairių valdymo sistemų ir strategijų, įterpiama daugiau procesų, bandoma kovoti su silpnosiomis verslo vietomis – verslas paprasčiausiai paskęsta nereikšmingų komplikacijų lavinoje.

„Jei sugebėtume vadovautis mano minėtu santykių kūrimo ir jų plėtojimo modeliu, tokių klaidų pavyktų išvengti”, – konstatuoja jis.

Verslumo dvasia

Įžvelgti esmę ir jos nekomplikuoti, pasak populiarių knygų autoriaus, sugeba tik patys išmintingiausi vadovai, kurie išmano ne tik verslo sėkmės, bet ir lyderystės esmę, ir sugeba savo mintis bei norus reikšti taip, kad žmonės jais patikėtų.

„Aš kalbu apie versliąją lyderystę, nes bet kuri pasaulyje veikianti kompanija kuriama su entuziazmu bei iniciatyva, tačiau jokia bendrovė negali išsilaikyti be sumanaus lyderio. Todėl pats geriausias lyderio bruožas yra ta verslumo dvasia, kuri tvyro kuriant bendrovę, jai vadovaujant ir sugebant atsižvelgti į visas verslo sudedamąsias dalis”, – aiškina p. Turneris.

Paklaustas, ar pats jis yra kaip tik toks vadovas, p. Turneris patvirtina, kad itin svarbus lyderio bruožas yra sugebėjimas nuolat tobulėti.

„Specialistas paprasčiausiai yra žmogus, besikoncentruojantis į tam tikrą veiklą ir ją itin gerai išmanantis. Aš manau, kad geriausias būdas išmokti yra mokyti, – atskleidžia jis. – Tarkime, per paskaitas, kai ką nors pasakoju, dažniausiai žmonės pradeda linksėti galvomis ir sakyti: o taip, aš tai žinau. Tačiau svarbiausia – ne pasakyti kitiems, kad ką nors žinai, svarbiausia pasakyti tai sau ir paklausti savęs: jei aš tai žinau, ar pritaikau savo gyvenime, savo versle? Žinoti ir tų žinių nepanaudoti tolygu nežinoti. Tiesa, kad žmonės žino daug, tačiau verslas sekasi tada, kai sugebi tęsti savo pradėtus darbus, tesėti sau duotus pažadus, net tuo atveju, kai tas jausmas ir užsidegimas, kurio vedinas ėmeisi iniciatyvos ką nors pradėti, jau blėsta ar visai išblėso.”

Garsėjantis tuo, kad savo knygose bei paskaitose nevengia sieti verslo ne tik su intelektu, bet ir su emociniais išgyvenimais, „Verslo klasei” profesorius patvirtina, kad atsidavimas darbui nėra kur nors pagaminamas – jis atrandamas savyje, kai tai, ką darome, suderiname su tuo, kas esame.

„Žinau, kad labai svarbu suvokti savo troškimus, nes būtent dėl jų, o ne dėl nusivylimų, mes geriausiai dirbame tiek visuomenės, tiek bendrovės labui. Taigi specialistas turi būti atsidavęs ir disciplinuotas, kad sugebėtų įgyvendinti savo pažadus”, – pažymi p. Turneris.

„Evangelistų” klanas

Verslaus lyderio portretą savo knygose piešiantis p. Turneris pripažįsta, kad lyderystės receptūra nepakito nei paskutiniais dešimtmečiais, nei apskirtai per amžius. Didieji lyderiai vis dar vadovaujasi tokiomis pačiomis taisyklėmis ir dėsniais kaip Aleksandras Didysis, Škotijos patriotas Williamas Wallace’as ar Napoleonas, tačiau dažniausiai jie nėra taip gerai žinomi.

„Tikrieji lyderiai ne tie, kuriuos kasdien matote žurnalų viršeliuose, jų neišvysite pompastiškuose renginiuose, jie nėra ir nesistengia būti žvaigždėmis. Aš juos vadinu vadovais-evangelistais, jie sugeba sėkmingai vadovauti bendrovėms pagal savo sukurtus principus. Jų vadovaujamų korporacijų veiklą galima palyginti su grandine: kai lyderis ją trukteli, kiekvienas jos žiedelis pajuda kartu; jeigu trauktų per stipriai, grandies žiedeliai išsilakstytų į visas puses. Todėl akivaizdu, kad bendrovės greitis yra jos vadovo greitis”, – apibendrina specialistas.

Nemanykime, kad vadovai-įžymybės blogiau atlieka savo darbą. Tačiau jų padėtis stabdo bendrovės augimą.

„Pavyzdinis generalinis direktorius turi būti nelyg politikas ir įmonės vadovo kėdę apleisti pasibaigus „kadencijai” – maždaug po 3–5 metų. Jei politikas ar (šiuo atveju) lyderis nekeičia pozicijos 10–25 metus, bendrovei trūksta naujų idėjų, ji negali plėstis, galų gale talentingiems darbuotojams trūksta motyvacijos: nėra esmės stengtis, jei žinai, kad niekada neužkopsi iki pačios viršūnės, kadangi ten kažkas jau kelis dešimtmečius patogiai įsitaisęs”, – akcentuoja p. Turneris.

Pasak jo, kone idealaus lyderio pavyzdžiu galima laikyti Japonijos kompanijos „Matsushita Electrics” (prekių ženklai: „Panasonic”, „National”, „Nais”, „Rasonic”, etc.) įkūrėją Konosuke Matsushitą. Bendrovę jis įkūrė 1918 m., būdamas 23 metų, iš pradžių jis prekiavo elektros prietaisais, kiek vėliau pradėjo eksportuoti pigius elektrotechnikos prietaisus „Panasonic”, ši produkcija šiuo metu yra užsitarnavusi patikimos technikos vardą.

„Tai tikriausiai sėkmingiausiai dirbanti XX amžiaus bendrovė, turėjusi daugiausia darbuotojų ir vartotojų. Ponas Matsushita žmonėms sakydavo: aš noriu, kad darbuotojai jaustųsi taip, lyg dirbtų patys sau, – pasakoja p. Turneris. – Apie tai galiu papasakoti ir iš savo patirties. Prieš keletą metų atlikome tyrimą – apklausėme specialistus, įvairiose bendrovėse dirbusius 15–20 metų ir kažkodėl sumaniusius pradėti savo verslą. Iš jų atsakymų paaiškėjo, kad visi jie be išimties tai, ką išmoko per pirmus šešis mėnesius, kai pradėjo savo verslą, norėtų taikyti tuos 15–20 metų, kai dirbo kitur. Tai nereiškia, kad dirbdamas sau priklausančioje bendrovėje tampi atsakingesnis, bet tai, kad išrašydamas čekį žinai, jog tai tavo pinigai, turi reikšmės. Aš manau, kad čia slypi viena iš kertinių tiesų – tokie žmonės kaip p. Matsushita, kurie skatino nuosavybės jausmą ir ragino jį praktikuoti, sugeba būti puikūs vadovai ir nesureikšmindami savęs.”

Sėkmės principams išliekant tokiems patiems, lyderystės modeliai, teigia specialistas, vis dėlto keičiasi. Prisimindamas XX amžiaus 5–6 dešimtmečių lyderius, kurių žodis buvo lygus įstatymui, p. Turneris apibūdina ir 8–9 dešimtmečių modelį – paskutinis žodis ir valia tuomet priklausė akcininkams. Dabartiniai lyderiai, pasak jo, skatina visas kompanijos veiklos sritis, bet nesiveržia į pirmą planą ir atsitraukia, tarsi teigdami, kad niekas nėra nepakeičiamas.

„Lyderis stebi savo kompanijos darbuotojus ir pats ieško talentų. Tarkime, aš, pastebėjęs sumanų ir talentingą darbuotoją, skatinu jį tobulėti ir tikiuosi, jog ateityje jis galės vadovauti kuriai nors mano kompanijai. Tokį požiūrį galima laikyti konkurencijos sau kūrimu, bet iš tiesų tai yra sugebėjimas įveikti savimeilę ir daryti tai, kas naudingiausia verslui”, – asmenine patirtimi dalijasi p. Turneris.

Lyderio portretas

Įvardindamas keletą kitų esminių verslaus lyderio savybių, profesorius kalba išraiškingais pavyzdžiais:

„Vadovas turi suvokti, kad plėstis ir augti galima tik atsirenkant patikimus žmones ir įgaliojant juos atsakingai veiklai. Vienas iš tokių neapdainuotųjų vadovų yra Johnas Chambersas, tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „Cisco Systems” (Kalifornija, JAV) generalinis direktorius. Taip pat pavyzdžiu galima laikyti Sanfordą Weillą, bankininką, finansų specialistą, buvusį JAV finansinių paslaugų korporacijos „Citigroup” valdybos pirmininką. Jis sukūrė vieną didžiausių pasaulyje bankininkystės institucijų ir tada pasitraukė. Sugebėjimas priimti tokį sprendimą atskleidžia neįtikėtiną jėgą”, – vardija ir komentuoja specialistas.

Dar vienas vadovas – farmacijos bendrovės „GlaxoSmithKline” generalinis direktorius JP Garnieris, pasak profesoriaus, įkūnija kitą tikro lyderio bruožą: lyderis turi puoselėti milžiniškus planus, kurti ateitį bei investuoti, net jei nesitiki sulaukti projektų pabaigos.

„Daugybės knygų apie vadovavimą autorius Peteris Druckeris yra pasakęs, kad planai yra beverčiai, bet planuoti – neįkainojama. Visos šios detalės sudaro puikaus lyderio portretą. Kita vertus, verslo žvaigždės ar verslo primadonos statusas taip pat gali teikti naudos verslui. Bet tokiu atveju susiduriama su teisingo savęs suvokimo problema”, – užsimena pašnekovas.

Rikiuodamas pageidautinus lyderio bruožus, p. Turneris nepamiršta ir subjektyvių sėkmės priežasčių: kiekvienas tavo komandoje dirbantis žmogus turi tau patikti.

„Aš nesakau, kad turi samdyti tik tą, kuris yra toks kaip tu, nes ten, kur dirba du vienodų sugebėjimų bei mąstymo žmonės, vienas iš jų yra nereikalingas. Darbo santykius galima lyginti su santuoka, kai svarbi ne meilė, nes šis jausmas gali stiprėti arba nykti, o nuoširdus draugiškas žavėjimasis žmogumi. To reikia kiekvieniems sėkmingai besiklostantiems santykiams – tikslina p. Turneris. – Tai nereiškia, kad toks vadovas kaip, tarkime, JP Garnieris turi pažinoti ir mėgti kiekvieną iš savo 100.000 darbuotojų, tai juk ir nėra jo darbas. Jo darbas yra kurti pridėtinę kompanijos vertę ir skatinti savo pavaldinius daryti tą patį.”

Profesorius suteikia vilties pripažindamas, kad lyderiais nebūtinai gimstama. Jais galima tapti intuityviai suvokus savo galimybes ir sugebant jas išnaudoti.

„Manau, kad įmanoma išmokti ir išmokyti būti lyderiu. Aš tuo tikiu – kitaip nebūčiau parašęs keliolikos knygų šia tema, – juokiasi p. Turneris. – Jeigu sugebame susitelkti į tai, kas mums sekasi geriausiai, galime tapti savo srities lyderiais.”

„Lyderio savybės yra sugebėjimas imtis atsakomybės, skatinti jausmą „aš dirbu sau”, susitelkti į savo stipriausias savybes, būti savimi, užuot pateikus save kaip prekę, ir mokėjimas mintis reikšti taip, kad žmonės jomis tikėtų”, – sako profesorius Colinas Turneris.

Colinas Turneris pabrėžia, kad šiuolaikinis verslas atspindi žmogaus sugebėjimą komplikuoti paprastumą.

Japonijos bendrovės „Matsushita Electrics” įkūrėjas ir ilgametis vadovas Konosuke Matsushita vienas pirmųjų iškėlė nuostatą, kad darbuotojas turi jaustis taip, lyg dirbtų pats sau.

Colino Turnerio nuomone, visi didieji lyderiai – nuo Aleksandro Didžiojo iki tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „Cisco Systems” vadovo Johno Chamberso – siekdami sėkmės vadovavosi tomis pačiomis taisyklėmis.

Nemanau, kad niekada skyrybų nepatyręs psichologas gali dirbti su santykių krizę išgyvenančiomis šeimomis ir tinkamai patarti. Taip ir versle – jei niekada neužsiėmei verslu, negali kvalifikuotai patarti verslininkui. Per 30 metų bankrutavau du kartus. Tai ypač gera pamoka, nes iš savo patirties sužinojau, ko daryti negalima. Klaidos reiškia progresą.

Dauguma mūsų yra įsitikinę, kad tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime galėtume pasiekti daug daugiau, jei tik į tai susikoncentruotume. Mes intuityviai žinome, jog mums galėtų sektis geriau, tik nežinome, kaip geriausiai išnaudoti savo galimybes.

Kiekvienos organizacijos užuomazga yra verslumas. Bendrovei augant, dažnai pamirštamos jos šaknys, kartu užmirštamas didžiulis kūrybinis potencialas. Rytdienos verslo pasaulyje tokios kompanijos neabejotinai pralaimės vikresniems varžovams.

Verslumas leidžia bendrovėms išlikti pelningomis, savo veikla besimėgaujančiomis, patirties įgyjančiomis, į paslaugas orientuotomis organizacijomis, užuot virtus biurokratinėmis kontrolės struktūromis.

Galimybės visuomet yra mums prieš akis. Tačiau mes esame per daug užsiėmę, kad jas pastebėtume, arba tiesiog neieškome.

Verslumas reiškia, jog savo klientus aptarnaujame pelningai. Tradicinis verslas per dažnai tiesiog atlieka tai, kas priklauso.

Verslumo koncepcija*

Verslu Neverslu

Koncentruojamasi į klientus Rinkodaros strategija

Rinkos niša Rinkos dydis

Klientų perpratimas Klientų poreikių tenkinimas

Paslaugas kurti vartotojui Paslaugas gerinti pagal rinkos poreikius

Klientų patogumas Bendra produkcija

Inovacijų troškimas Kokybės imitacija

Partnerystė su klientais Bendrovės ir kliento santykis

Sugebėjimas suvokti konkurentų klaidas Sugebėjimas suvokti konkurentų stipriąsias puses

Tiesioginis bendradarbiavimas su klientais Duomenys apie užsienio rinkas

Rinkos greitis Rinkos trukmė

Nišų įvairovė Rinkos lyderystė

Tęstinės paslaugos Rinkodaros apžvalga

Darbas, atspindintis reakciją Darbas pasitelkus tyrimus

*šaltinis: Colin Turner „Lead to Succeed”

Views All Time
Views All Time
2175
Views Today
Views Today
1
0 0