Author Archives: Straipsniai.lt - Page 7
Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių (3 dalis)
Simonas Daukantas - Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių TIKYBA SENOVĖS LIETUVIŲ Turėję taip pat už šventas tūlas upes, ežerus ir šaltenius, kuriuose svietas, eidamas dievų aukauti ir melstis, mazgojęsis ir prausęsis; dėl kokių priežasčių tą yra daręs, raštuose senovės…
Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių. (2 dalis)
Simonas Daukantas - Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių TIKYBA SENOVĖS LIETUVIŲ Negal žinoti neigi senovės raštuose rasti, ar Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis ir dainomis, gal manyti, jog saulė vaikus turėjusi, kaipogi šiandien dar yra…
Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių.
Simonas Daukantas - Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1) TIKYBA SENOVĖS LIETUVIŲ Kožnas žmogus turi širdyje savo įgimtą nuomonę apie Dievą, šio pasaulio įkūrėją, todėl, pasijutęs pasauly, mėklindamos į dangaus ir žemės daiktus, tuojau taria esantį vieną įkūrėją tų…
Kaip atrode Perkūno šventykla Vilniuje?
Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (1 aršinas – 0,7 m) ilgio, 100 aršinų pločio ir 15 aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po…
Perkūno šventykla Vilniuje
Sukryžiuotų rankų šventykloje yra pakyla, t. y. platforma. Ant jos degė Amžinoji ugnis, nes kažin ar ugnis buvo kūrenama aukuro viduje: iš išorės nesimato, o viduje būtų per karšta. Vilniuje panaši į ją buvo Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, šventykla. Ten,…
Lietuviai turėjo raštą… (Zomšų kaimo paslaptis)
Negaišiu laiko, aprašinėdamas savo samprotavimus, ar lietuviai turėjo raštą, iki į jų kraštus atėjo religija, o paprasčiausiai papasakosiu tai, ką kadaise man teko pačiam matyti vaikystėje. ...Tai buvo pirmas kartas, kai su draugu dviračiais išvažiavom už miesto. Man buvo vienuolika,…
45-toji Rasos šventė Kernavėje
Prieš 45 metus, 1967 m. Rasos šventės dvasia buvo atkurta ant Kernavės piliakalnių. Istoriniame Pajautos slėnyje, ant didingų Kernavės piliakalnių, trumpiausią vasarvydžio naktį buvo atliekamos senosios vasaros saulėgrįžos apeigos, kūrenami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama, šokama…
Vestuvės pagal senovės baltų religiją ir papročius
Vestuvės pagal senovės baltų religiją ir papročius. Lopaičių piliakalnis.
Vestuvės pagal senovės baltų religiją ir papročius
Vestuvės pagal senovės baltų religiją ir papročius, atliktos romuvos bendruomenės. Tebūdie darna.