Ar ilgai Lietuvos valdžia mulkins emigrantus?
Būtų neteisinga apkaltinti užsienio lietuvius patriotizmo stoka, kurio jiems tikrai netrūksta. Tačiau patriotizmu šeimų neišmaitinsi, o visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, gyvenimo dėsnius diktuoja rinkos taisyklės. Kiek galima kartoti, kad lietuviai sugrįš į tėvynę, galbūt net masiškai, tokiais pat pilnais autobusais ir lėktuvais, kaip kad anksčiau iš jos bėgo, kai ekonominė ir politinė situacija iš tiesų smarkiai pasitaisys? Tačiau kol (tik tų pačių emigrantų, sumažinusių laisvų darbo vietų perteklių ir ilgainiui sukūrusių net jų trūkumą, dėka) tik statybininkai, staliai, vairuotojai, dar vienos kitos profesijos atstovai gali tikėtis padoresnio atlyginimo, ir tai tik didmiesčiuose, viltis, kad emigrantai ims masiškai grįžti, nėra protinga. Kalbama, kad grįžimo tendencija šiek tiek matoma, tačiau tikrai ne dėl to, kad Vyriausybė išleido dar vieną spalvotą leidinuką ar patvirtino dar vieną ilgai už mokesčių mokėtojų pinigus svarstytą emigrantų grąžinimo strategiją. Mokytojai, dėstytojai, gydytojai, net žemesnio rango vadybininkai, žurnalistai ir gamyklų darbininkai kol kas mažai mato bendro ekonomikos pagerėjimo vaisius, apie kuriuos taip noriai “specialiuose leidiniuose” pradėjo meluoti valdžios atstovai. Galiausiai, ne viskas yra tik pinigai. Darbo atmosfera, ilgalaikės socialinės garantijos, sąžiningai apskaičiuoti viršvalandžiai bei padorios atostogos taip pat yra svarbios. Propaganda pati savaime nėra koks keiksmažodis.