Sena meilė nerūdija?
Kiekviena esame išsaugojusios prisiminimą, kurio neištrynė laikas. Kartais be galo giliai paslėptą. Kai mus apima liūdesys, pagalvojame: o kaip Jis atrodo dabar? Kaip būtų susiklostęs gyvenimas su Juo? O kas, jei gyvenimas vėl sukryžiuotų mūsų kelius?.. Kartais metams bėgant vis labiau Jo ilgimės galvodamos: “Su Juo tikrai būčiau laimingesnė”. Arba apie seną meilę prisimename, tvarkydamos stalčius – aptikusios pageltusių nuotraukų ar laiškų. Ir staiga sutinkame vyrą, kurį kadaise labai mylėjome. Kaip pasibaigs mūsų sentimentali kelionė į praeitį? Dainora neskubėjo į kursų atidarymą, nes žinojo, kad iš sostinės atvažiuos kažkoks nuobodybė skaityti pranešimo, kaip racionaliau naudoti darbo laiką. Jam už tai moka, o ji turėjo daug darbo ir porą vaikų, kurie “prarydavo” visą jos laisvą laiką. Įėjo pavėlavusi ir atsisėdo paskutinėje eilėje. Jau iš pradžių jo balsas pasirodė jai pažįstamas. O paskui abejonės dingo. Tribūnoje stovėjo jis. Dainora suprato, kad ją pažino. Jis vis kalbėjo, bet ji negirdėjo nė žodžio. Žiūrėjo į vyrą, kuris buvo didžiausia jos gyvenimo meilė. Pražilo, bet jo veidas nepasikeitė. Nematė jo 20 metų, bet nebuvo savaitės, kad apie jį nepagalvotų. Iki paskutinės minutės vis atidėliojo santuoką su Gyčiu, tikėjosi, kad jis sugrįš. Juk ji irgi buvo jo pirmoji meilė…