Mano kaimynės vardas Krizė
Pokalbis įvyko mano galvoje, nes per uždarą langą nelabai kas girdėti. Bet pastaruoju metu eiliniam lietuviui išties tapo dar lengviau užmegzti pokalbį su gatvėje sutiktu pažįstamu. Bent jau šiuo aspektu palengvėjo gyvenimas. Nebereikia apkalbinėti giminių ir bendradarbių – nebent apraudoti tuos, kuriuos išsviedė lauk dėl etatų mažinimo. Pastarosiom savaitėm krizė užgulė iš visur, o labiausiai, iš pašnekovų lūpų ir pašto dėžutės. Nusprendusi praturtinti jūsų esamus ir būsimus pokalbius apie krizę, siūlau keletą citatų. Svarbiausia krizės metu – geras humoro jausmas…. Štai viename internetinių tinklų aptinku žinią, jog pastebėtas neįtikėtinas krizės poveikis pasauliui: moterys ėmė tekėti iš meilės. Aptariu jį su sutiktu draugu, kuris priduria: kad įrodytų meilę prarastiems pinigams. Kitas bičiulis jau kurį laiką savo Skype fraze skelbia: „Yra du krizės sprendimo scenarijai: vienas fantastinis ir vienas realistinis. Realistinis – tai kad atskris ufonautai ir mus išgelbės, o fantastinis – kad konservatoriai ims ir ją išspręs.“ Gaila konservatorių, bet ir apklausos rodo, kad žmonių nežavi didysis antikrizinis planas. Savaitgaliui atvykusi draugė, pokalbiui apie krizę įpusėjus, dėsto savo (o gal nugirstą) požiūrį: „Mano dienotvarkė yra tokia įtempta ir suplanuota į priekį, kad krizei vietos joje nebėra.“ Radikalesnių pokalbių apie krizę metu su vienu kolega išsiaiškiname, kad krizė gali taip nusmukdyti ekonomiką, kad visiems lietuviams teks grįžti į medžioklės ir rinkimo laikus.