| |

Renkantis namų kino sistemą svarbu ir individualūs pomėgiai

Renkantis namų kino sistemą patariama nepasikliauti vien techninėje charakteristikoje nurodytais skaičiais – neprošal būtų pasiklausyti kelių tinkamų modelių ir taip išsirinkti labiausiai atitinkantį individualius lūkesčius. Namų kino sistemos yra dvejopos – vadinamosios ekonominės arba “viskas viename” ir komplektuojamos iš atskirų dalių. Pastarąsias renkasi tie, kurie yra pasiryžę investuoti didesnę sumą į garsą ir kokybę. Populiariausias – ekonomines – sistemas sudaro viename komplekte esančios kolonėlės ir blokas su grotuvu, skaitmeniniu stiprintuvu, radiju. Namų kino sistema skirta ne tik žiūrėti filmus ar klausytis muziką, bet ir peržiūrėti nuotraukoms televizoriaus ekrane, tai daryti galima ir įsijungus mėgstamą muziką. Tiesa, anot bendrovės “Avitela” generalinio direktoriaus Jono Dirginčiaus, ekonominės klasės sistemos yra skirtos žiūrėti filmus, tad didžiausia įspūdžio dalis yra iš ekrano. Paprastai namų kino sistemos atkuria DVD, CD, DIVX, MP3 formato įrašus, bet konkrečios galimybės priklauso ir nuo modelio. Pažangesnės namų kino sistemos orientuotos į didelės raiškos televizorius, turi HDMI jungtį. Tokiu atveju netgi jei pats diskas nėra didelės raiškos, į HDMI jungtį taip pat turintį televizorių siunčiamas signalas perskaičiuojamas į didelės raiškos. Taip vaizdo kokybė ženkliai pagerinama. Pasak IĮ “Signalo pikas” direktoriaus Kazimiero Gaidžio, pirmiausia pirkėjo teiraujamasi, koks patalpos, kurioje stovės namų kino sistema, dydis.

| | |

Po klaipėdiečių kojomis – senoviniai lobiai

Paskutiniuoju metu uostamiestyje archeologinių tyrimų daryta ne itin daug, tačiau kai kurie kad ir nedažni kasinėjimai archeologus džiugina radinių gausa. Tiesa, daugiausiai tyrinėjamame senamiestyje tokių senienų, kaip neseniai ties Jūrininkų prospektu rastoje XI-XIII amžiaus gyvenvietėje, neaptinkama, nes žmonės dabartiniame senamiestyje ėmė kurtis tik maždaug XVI amžiuje. Tačiau nemažai papasakoti gali ir gausiai smulkiomis detalėmis dekoruoti renesansiniai kokliai ar iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, paprasčiausios stiklo šukės, iš tiesų liudijančios apie gana gerą klaipėdiečių gyvenimą. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo Jono Genio, dabartiniai klaipėdiečiai vaikšto ant 2-4,5 metro storio kultūrinio sluoksnio, kurį paliko čia nuo XVI amžiaus pradėję kurtis pirmtakai. Kuo arčiau senamiesčio, tuo šis sluoksnis – tuometinio gyvenimo archyvas – yra gilesnis ir senesnis. Po mumis driekiasi senųjų natūralios dangos – lentų, medžio žievės ir panašiai – gatvių tinklas. Beje, pirmoji, jau nuo XVI amžiaus, akmeninė gatvė tikriausiai buvo Tiltų, tuomet ir vadinta Akmenų pylimo. Akmenimis grįstos gatvės šiaip atsiradusios gana vėlai. Į šonus nuo gatvių – įprasto gyvenimo radiniai: buities keramika, kokliai, monetos. Anot J. Genio, itin paslaptinga vieta yra prie Teatro aikštės, kur yra aptikti miesto įtvirtinimai. Čia rasta ir koklių dirbtuvėlė bei gana daug XVI-XVII amžiaus koklių.

Mitų gaubiamam verslui prognozuojama gera ateitis
|

Mitų gaubiamam verslui prognozuojama gera ateitis

Sąvoka “viešieji ryšiai” per paskutiniuosius kelerius metus tapo itin madinga, tačiau ryšių su visuomene specialistai pastebi, kad anaiptol ne visi, net ir tokiomis paslaugomis pasinaudojusieji, žino, kas tai yra. Šiai verslo sričiai prognozuojamas spartus augimas, tačiau kai kurių agentūrų vadovai teigia, jog nepaisant gerų perspektyvų niša dar nėra užpildyta, ir pasigenda konkurencijos. Ryšių su visuomene veikla pasaulyje skaičiuoja antrą šimtmetį. Pasak Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos pirmininkės Laimos Kasparavičienės, pirmoji agentūra buvo įkurta 1901-aisiais JAV. Lietuvoje pirmoji buvo įregistruota 1994-aisiais, tačiau iki šių dienų neišliko. Tiesa, jau nemaža dalis įmonių, ypač didžiųjų, turi viešųjų ryšių specialistų ar net departamentų savo viduje, tačiau, pasak agentūrų vadovų, tai nesumažina poreikio samdytis kompanijų iš išorės. “Kad ir koks principingas būtų įmonės atstovas spaudai, anksčiau ar vėliau jis pradeda kalbėti viršininko kalba – sako tai, ką šis nori girdėti”, – pastebi UAB “Publicum” direktorius Ričardas Jarmalavičius.