Kai atrodo, kad visus užsibrėžtus tikslus įgyvendinai, atsitinka staiga toks dalykas, kaip praregėjimas, nori tu to ar nenori. Kad ir kaip patogiai ir saugiai tuomet jauties, vis dėlto suvoki, jog tobulumui ribų nėra, ir kad tavo darbas tėra tik dalelė to, ko tu sieki, ir kad tai ką jau užbaigei savo planuose, pastebi tik ne daugelis – tai yra patys artimiausi žmonės. Mokyklose, universitetuose dėstomos paskaitos yra tik teorinės, o praktika įgyjama darbe. Tai kas išmokstama universitete retai pritaikoma darbuose, nes įmonėje, kurioje dirbi visko mokaisi iš naujo. Toje pačioje įmonėje dirbantys darbuotojai gali būti visiškai priešingi vienas kitam, nes jų suvokimo lygis yra skirtingas – vienas labiau pažengęs, kitas dar tik žengia ten kur kolega jau yra. Kaip R. T. Kiyosaki yra teigęs, jog jei nori pasiekti finansinę laisvę turi dažniausiai elgtis priešingai nei dauguma elgiasi. Šis sakinys turi gilią prasmę ir vien priešingu elgesiu nuo didžiosios visuomenės dalies, tikrai dar nepasieksi finansinės laisvės. Vis dėlto pavyzdžiu galime turėti vadybininkus. Visi jie yra išsiskiriantys vienas nuo kitų ir turintys unikalių įgūdžių, tačiau galutinis rezultatas tas pats – geras veiksmų planas, o jį lemia nuoseklus darbas, todėl galima teigti, kad ir kokie būtų skirtingų bruožų turintys vadybininkai – jų galutinis rezultatas tas pats.