Meilė. Tai ramunės žiedlapiai ar lova?
Meilė. Kas išvis yra tas jausmas? Galbūt jis net neegzistuoja šiandieniniame pasaulyje, galbūt tai tampa tik žmonių prasimanymu, kuris yra bevertis… Kuris yra visiškas nulis daugeliui žmonių. Juk ir skamba per daug nerealiai, kad žmogui skirta tik viena idealiai tinkanti pusė. O jeigu mano “pusė” yra Afrikoj, tuomet būtinai privalau keliauti į Somalį, kad ją sutikti ir būti laimingu..? Iš tikrųjų atrodo beprasmiška ir teatrališka… Taigi kokiame pasaulyje mes gyvename? Kupiname apgavysčių, gundymo ir sekso? daugeliui tampa nesvarbios jokios moralinės normos. O gal šiais laikais madinga nesilaikyti ir moralinių taisyklių, kurios stumia mūsų gyvenimą teisinga kryptimi, veja degradaciją šalin ir neleidžia kilti globaliniam nusmukimui… Iš tiesų kartais žodis “meilė” naudojamas ne pagal paskirtį (dažniausiai vaikino lūpomis), kuris padeda pasiekti tikslą, visiškai nieko artimo neturinčio su šiuo tauriu jausmu. Kaip vulgaru ir… per „madinga”! Jau nežmoniškai atsibodo draugų pasakojimai apie jų santykius, kuriuose jam svarbiausia ne jautrumas, o galutinis tikslas ir „lova”. Ir atrodo, kad žodžio “myliu” paskirtis suprantama tik merginai. Galbūt aš vienintelis galvoju priešingai? Juk meilė – tai jausmas, jungiantis dvi širdis, meilė negali buti “vienafrontė”, tik abipusis jausmas gali sušildyti, tik dvi širdys kuria harmoniją, ramybę ir palaimą. Ramybę ir džiaugsmą, kurie veda i dvasinį pakylėjimą, taip vadinama gyvenimo tikslu.