Author: Antanas Kaubrė

Penktadienio rytą (XI. 23) į Tauragnus pas mane, sako Kun. P. Čiučkis, atėjo Andrius Grašys paprašyti, kad aš pašventinčiau jo namus. Deja, išvažiuodamas pamiršau pasiimti ritualą (šventinimų knygą). Todėl turėjau važiuoti antrą kartą, t.y. šeštadienį (XI. 24). Pašventinęs pasakiau:

– Dievas, norėdamas parodyti dvasių pasaulio buvimą, gali leisti dvasioms vaidentis ir namus pašventinus.

Tą šeštadienį, man išvažiavus, bildukai dar tikrai vaidenosi: žmones pilstė žemėmis. Mediniškių kaimo gyventojui Mizeikiui iš naujos milinės lyg nupjauta iškrito saga. Ši saga buvo ne segamoji: ji buvo įsiūta antrojoje – fasoninėje sagų eilėje.

Sienoje ant keturių colių vinies kabojo kepurė. Vinis staiga iš sienos ištrūko ir kepurė nukrito.

Palei lubas ėmė skraidyti kiaušinis. Jis, atšoko nuo lubų ir sienos, ir visiškai sveikas nukrito Asiminavičiui (Žiezdrių km.) ant kojų. Tai buvo vienas iš dviejų kiaušinių, kurie buvo nesenai atnešti iš tvarto į trobą. Asiminavičius paima kiaušinį ir sako:

– Žiūrėkite, velnias nė kiaušinio nepajėgia sudaužyti.-

Ar galvosime šiaip ar taip – surašytieji įvykiai yra keisti ir nesuprantami. Pažymėtina, kad prieš prasidedant nemaloniems reiškiniams Grašių šeimos narius apimdavo keista baimė: jie visi jusdavo, kad kažkas negera turi tuojau įvykti. Baigęs melstis, jis dar klūpojo, alkūne pasirėmęs stalą ir užsidengęs akis. Tik jam staiga tvykstelėjo mintis, kad kažkas ruošiasi jam tvoti į praplikusį viršugalvį. Ir sulig ta mintimi, kaip minėta, neregimoji jėga smogė jam į viršukaktį stikline. Daugiausia nemalonybių yra patyręs senelis Andrius, 80 metų amžiaus ir 12 metų Onutė. Senelis, kaip minėta, buvo smarkiai užgautas puodynės šuke. Jis vieną kartą sėdėjo troboje, pasirėmęs lazdele. Kažkas į jį sviedė 100 gramų svarsčiu. Pataikė į riešą ir kruvinai jį pramušė. Svarstis jam nukrito prie kojų. Jam svarsčiu buvo smogta ir į galvą. Jam į ausį kažkas lyg adata badydavo. Onutė būdavo žnaiboma ir į šlaunį nelyginant adata badoma. Jos tėvas pasakoja: Vieną kartą aš, mano žmona ir Onutė gulėjome ant krosnies. Aš gulėjau pačiame krašte. Žmona gulėjo viduryje ir buvo apsikabinusi Onutę. Žmona sako: – Kažkas pila! – Aš uždegiau degtuką. Tada į mane kažkas sviedė pustuštę rašalinę ir truputį aptaškė. O duktė rašalu buvo smarkiai sulieta. Vaistininkė jai davė vaistų rašalui nusiplauti.

Vokiečių didžioji enciklopedija “Der grosse Brokhaus” 1934 m. straipsnyje “Špuk”-”Bildukas” štai ką rašo: Jau senai yra žinomi tokie reiškniai, kad daiktai plevena ore, kai juos kažkokios nematomos jėgos mėto iš vienos vietos į kitą, kad kažkas nemotoma beldžiasi, barškina, jadkažkas nematoma žingsniuoja, skambina muzikos instrumentais, gulinčiam nutraukiama antklodė. “Duomenų apie spiritistinius reiškinius yra labai daugiš įvairių amžių ir tautų. Mokslas tuos reiškinius tiria, stengiasi tikrus, neginčytinus atskirti, atsijoti nuo netikrų. Tai padaryti nelengva. Nelengva dėl to, kad tokie reiškiniai vyksta tik vienoje tam tikroje ir tai tik tam tikromis sąlygomis, pvz.,tik patamsyje ar silpnai rusvoje šviesoje.” Minėtosios enciklopedijos 17 tome yra kitas straipsnis “Spiritizmus”. Jame štai kas sakoma apie parapsichologinius reiškinius: “Tie reiškiniai yra iš dalies paprasti ir naturalūs, kaip ir visi kiti fiziniai reiškiniai, pvz., beloimai, daiktų judinimai, skambinimai muzikos instrumentais, rašymai, gėlių atnešimai…… Bet jie yra nuostabūs ir nesuprantami dėl tų aplinkybių, kurioms esant jie vyksta. Kai kuriais spiritistiniais reiškiniaisgal būtų galima ir paabejoti ar juos palaikyti apgaule ar žiūrovų nepastabumu. Bet beldimai, niekieno neliečiamų daiktų judinimai yra tiek įrodyti, kad jais neabejoja netir reikliausi, kritiškiausi mokslininkai.” (1934 m. p. 700)